Žmonės pasakoja, kad arsenas Raseinių rajono geriamame vandenyje pernai atsirado netikėtai, kaip perkūnas iš giedro dangaus. „Sakydavo, kad vanduo idealus čia pas mus, Ražaitėliuose,“ – prisimena šio nedidelio kaimo senbuvis Česlovas.

Pernai atlikus išsamius tyrimus, arseno koncentracija vandenvietėje leistiną normą čia viršijo apie tris kartus. Panašiai stebisi ir kito rajono kaimo – Šienlaukio gyventojai. Jų vandenvietėje aptikti dar didesni – apie keturis kartus normą viršijantys arseno kiekiai.

Nuo liepos iki spalio bendrovė „Raseinių vandenys“ maistui jiems vežiojo švarų vandenį buteliuose. Vėliau pranešta, kad abiejose gyvenvietėse išgręžti nauji gręžiniai, kurių vanduo atitinka kokybės reikalavimus ir yra saugus gerti. Visos institucijos tikina, kad reagavo operatyviai ir problemą išsprendė.

Bet ar tikrai šioje istorijoje jau galima dėti tašką, jei taršos šaltinis taip ir nebuvo nustatytas? Ar ši istorija nepasikartos kitur Lietuvoje?

Pirmoji ciklo dalis.

Autorė Vaida Pilibaitytė

2018 m. šis ciklas įvertintas Vilniaus politikos ir analizės instituto Tiriamosios žurnalistikos premija.