captcha

Jūsų klausimas priimtas

Likimai 2003-01-11 16:03

2003-01-11 16:03
46
Įvertinimas: 0
  

Laidoje girdėsite: „Anglų muzikos likimas nemažiau prieštaringas ir paradoksalus kaip ir dangus virš Didžiosios Britanijos. Atsitiko taip, kad Anglijos menas ir muzika išgyveno du aukso amžius. Pirmasis truko nuo XVI-jo amžiaus antrosios pusės iki XVII amžiaus vidurio, antrasis nuo XIX amžiaus antrosios pusės iki XX amžiaus vidurio. Tarp šių epochų, maždaug dviejų šimtų, dviejų šimtų penkiasdešimties metų duobė, tyla, sąstingis, bet tai ne viskas. Pasibaigusiam aukso amžiui Anglijoje gimsta ir kuria du genijai, be ja vieniši genijai, du Anglijos orfėjai. XVII amžiuje Henris Perselis, XX a. Bendžaminas Britenas. Ir vienas ir antras buvo it baltos varnos, po kurių sučirškėjo tik žvirbliai. Abu buvo dideli novatoriai, rimtosios muzikos kūrėjai, ir rašė tokią muziką, kokios jų amžininkai ir kolegos nė nesapnavo. Po abiejų mirties Anglija pradėjo garsėti tik žvirbliais, tai yra pramogine muzika. Šį kartą nei Britenas, nei Perselis mūsų nedomins. Bet grįžkime prie šitų dviejų aukso amžių ir tų dviejų šimtų penkiasdešimt metų duobės. Kai kalbame apie aukso amžius turime prisiminti prancūzus, ieškokite moters. Nori nenori, atsitiktinumo ar Dievo, likimo ar kokių slaptų dėsnių dėka Anglijos meno ir muzikos aukso amžiai prasidėjo valdant dviem moterims. XVI a. liesajai karalienei Elžbietai, kuri mirė 1603 metais. XIX a. storajai karalienei Viktorijai, kuri mirė 1901-ais. Po abiejų šitų moterų mirties, maždaug po 50 metų dar valdė vyrai, ir jiems valdant moterų pradėti aukso amžiai kurį laiką tęsėsi, bet tik kurį laiką”.

Įrašas sėkmingai įdėtas į grojaraštį!

Šis įrašas jau yra jūsų grojaraštyje!

Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...