Mano tėviškė. Juozo Tumo-Vaižganto ir Motiejaus Valančiaus gimtinės

Anykščių rajonas. Nedidelis gatvinis Malaišių kaimas, šiandien beveik negyvenamas. Tačiau turbūt išlikęs vien dėl to, kad čia – Vaižganto gimtinė. Iki šių dienų galime matyti išlikusią vienos iš seserų senovinę pirkią, tačiau Tumų sodyba neišliko. Jos vietoje pirmieji ąžuoliukai ir liepaitės pasodinti dar tarpukariu, taip pat ir paminklas kanauninkui. Kunigiškių mokykloje, kurioje mokėsi Vaižgantas, įkurtas memoralinis muziejus, pernai minėjęs trisdešimtmečio sukaktį. Lietuviškų mokyklų kūrėjo atminimą saugančioje klasėje pamokos seniai nebevyksta, tačiau vis dar galime išgirsti skambantį varpelį. Kaip giminės sutikdavo į gimtinę sugrįžtantį Vaižgantą, pasakoja Vytautas Bagdonas, Svėdasų krašto (Juozo Tumo-Vaižganto) muziejaus vadovas. Kretingos rajonas, Nasrėnų kaimas. Darbštaus kalvio šeimoje gimė būsimas Žemaičių vyskupas. Motiejus Valančius apie savo jaunystę yra rašęs: " Buvau gana išlepintas ir liguistas, todėl mažas kaip vagelis, liesas kaip penėtas svirplys, lengvas kaip ligota žąsis pavasarį". Tėvas visus tris sūnus išleido į mokslus. Pas dvarininkus kalviavęs tėvas kalbėjo ir lenkiškai, tačiau mama tik žemaitiškai. Žemaičių vyskupas mokėjo septynias kalbas. Motiejus Valančius buvo vadinamas ir Mužikų vyskupu. Tačiau šiandien, žinoma, visi daugiau domisi ne Valančiaus lietuvybės, o blaivybės reikalais. Kodėl caras blaivybės draugijas uždraudė, pasakoja Violeta Čėsnienė, Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus vadovė. Beveik penkiasdešimt metų Valančiaus gimtinėje veikia įkurtas memorialinis muziejus, čia galime matyti, manoma, dar Valančiaus tėvo kaustytą skrynią, kurią padovanojo Žemaičių vyskupo krikšto sūnus, taip pat kunigas Pranciškus Straupas, už knygų platinimą ištremtas į Sibirą. Dviejų šimtų Žemaičių vyskupo jubiliejaus proga pastatytas paminklas, pasodintas ąžuolynas. Vyskupas Motiejus Valančius gimė vasario šešioliktą dieną.