captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gyvoji istorija 2014-09-12 16:03

2014-09-12 11:23
2335
Įvertinimas: 0
  

„Gyvoji istorija” –apie vieną didžiausių Vilniaus miesto valdybos investicijų XX a. pradžioje Giliau pažvelgus į XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios laikotarpį matyti, kad tai yra veržlios, tačiau besiblaškančios tarp seno ir naujo visuomenės mąstymo būdas, bijodama tuštumos, ši visuomenė kartojo praeities forma, per jas jausdamasi įterpusi save į istoriją. Architektūrinė stilistinė įvairovė reiškė ne principų nebuvimą, bet esminį eklektikos principą- pasirinkimo laisvę. Vilnius tuo laikotarpiu tapo pagrindiniu Lietuvos pramonės centru. Miestas patyrė tai, ką žmonės kitose šalyse vadino pramonės perversmu. Visa tai atsispindėjo ir architektūriniame miesto audinyje, skatino jo plėtrą. Didelę reikšmę miesto ir pramonės augimui turėjo 1860 m. nutiestas geležinkelis. Išaugus gyventojų skaičiui, sparčiai modernėjo miesto ūkis bei ryšio sistemos. 1903 m. pastačius pirmąją miesto šiluminę elektrinę, dujinį apšvietimą pakeitė elektra. Šiandien laidoje aptarsime bendras šio laikotarpio architektūrines ir ekonomines tendencijas , susipažinsime su ryškiausiu pastatytu pramonės objektu Vilniuje išlikusiu iki mūsų dienų bei kitais materialiais ženklais liudijančiais tos epochos dvasią ir nuostatas. Kalba architektūros istorikė Marija Drėmaitė, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė direktorė, Karolis Kučiauskas, Energetikos ir technikos muziejaus vyr. fondų saugotojas. Laidų ciklą, skirtą XX amžiaus pradžios skoniui , remia Kultūros paveldo departamentas. Ved. Inga Berulienė

Įrašas sėkmingai įdėtas į grojaraštį!

Šis įrašas jau yra jūsų grojaraštyje!

Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...