captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gyvoji istorija 2014-05-16 16:03

2014-05-16 16:43
1064
Įvertinimas: 0
  

XVIII a. pabaigoje Vilniaus universitetas įžengė į didžiulių pertvarkymų laikotarpį. Universiteto gyvenimu ėmė rūpintis edukacinė komisija, kuri iškėlė naują valstybės piliečio ugdymo ir lavinimo programą. To meto valstybiniai ir politiniai pokyčiai atspindi ir pavadinimų kaitą -1781m. Vilniaus akademija tapo LDK vyriausiąja mokykla, o 1796 m. Vilniaus vyriausiąja mokykla. Šios mokyklos svarbiausia mokslinio darbo kryptis labiausiai išryškėjo gamtos mokslų katedros veikloje. Pagrindinis veiklos bruožas skyręs šią mokyklą nuo senosios akademijos, buvo pastangos susieti mokslą su praktika, krašto ekonominiais reikalais. Apie daugybę mokslininkų dirbusių šioje srityje galime pasakyti tik po keletą sakinių, apibūdinant tik jų svarbiausią nuopelną Lietuvos mokslo raidai. Apie prancūzą Emanuelį Žiliberą, atvykusį darbuotis į Vilnių galima pasakyti, kad jis buvo pirmasis daugelyje sričių - pirmasis aprašė Lietuvos florą, įkūrė Botanikos sodą, rinko medžiagą apie mineralus... Tačiau šio mokslininko gyvenimą galime suprasti tik įvertinę jo privačią aplinką. Įdomu tai, kad būtent apie šį profesorių istorikui Domininkui Burbai pavyko aptikti teismo bylų išrašus, liudijančius komplikuotas asmenines patirtis ir išgyvenimus. Apie Lietuvos mokslui nusipelniusį mokslininką ir kartu asmenį, kurį lydėjo įvairios žmogiškosios negandos ir kalbėsime laidoje „Gyvoji istorija“ su VU Botanikos sodo mokslo darbuotoja Silva Žilinskaite ir istoriku Domininku Burba. Ved.Inga Berulienė

Įrašas sėkmingai įdėtas į grojaraštį!

Šis įrašas jau yra jūsų grojaraštyje!

Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...