captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gyvoji istorija 2013-03-29 16:03

2014-11-07 13:35
1970
Įvertinimas: 0
  

„Gyvoji istorija“ – apie didikų ir valdovų palaidojimus bažnyčių požemiuose. Krikščionybės atėjimas į Lietuvą keitė mirties sampratą ir pačias laidojimo tradicijas. Pirmosios krikščionių bazilikos buvo statomos ant vadinamųjų bažnyčios kunigaikščių kapų – kankinių, šventųjų. Prie to šventojo kapo, jo relikvijų virš kurio iškyla altorius siekė kuo arčiau glaustis bažnyčiai nusipelnę ir kiti priveligijuotieji asmenys ir didikai. Kitas tokio palaidojimo motyvas – tai atminimo išsaugojimas. XV-XVII a. didikai ir turtingieji buvo pagarbiai laidojami bažnyčių rūsiuose, koplyčiose arba kriptose. Vėliau buvo pastatyta net bažnyčių mauzoliejų, turėjusių išaukštinti mirusiuosius ir jų giminę. Jose laidojo giminės narius, bažnyčios kunigus ir vienuolynų vyresniuosius. Puošnūs ir prabangūs katafalkai, bažnyčios interjero dekoras su brangiais audiniais, emblemomis, laidotuvių pamokslai ir kalbos turėjo liudyti mirusiojo ir jo giminės turtą, šlovę ir darbus. Visa tai pakartodavo ir lotyniški arba lenkiški įrašai spalvoto marmuro plokštėse, įmūrytose bažnyčių bei koplyčių sienose. Šiandien tai – epochos kultūros dokumentai, kuriems vaizdo ir žodžio harmonija nebuvo tuščias akordas. Apie visa tai LRT Radijo laidoje „Gyvoji istorija“ kalbame su dailės istorikais Sigita Maslauskaite ir Mindaugu Pakniu.

Įrašas sėkmingai įdėtas į grojaraštį!

Šis įrašas jau yra jūsų grojaraštyje!

Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...