captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nacionalinė paieškų tarnyba.

2016-05-16 14:58
3743
Įvertinimas: 0
  

Ponas Petras prašo padėti jam susisiekti su žmogumi, su kuriuo bendravo vos metus. Tačiau matyt, kažko toje draugystėje buvo labai brangaus ir tikro, nes ir po daugybės metų mintys vis skrieja atgal ir vis įkyriau ataidi vienu vieninteliu klausimu – kaipgi jis, anų dienų draugas, laikosi šiandien? Kitos šio vakaro paieškos, labai netikėtos, liudija, kad išties yra žmonių, kurių nepajėgi pamiršti. Kurie, kad ir nesusiję jokiais kraujo ryšiais, gali rūpėti gal net labiau nei giminės. Rūpėti ir po daugybės pralėkusių dešimtmečių. Būtent apie tokius žmones savo trumpame nuoširdžiame laiškelyje parašė mums varėniškė Irena. Tai apie ką, rašė Irena, nutiko prieš 75-erius metus, skaudžiais Lietuvai 41-aisiais. Kai kartu su kitais, pavadintais tautos priešais, į sunkvežimį buvo įsodinta ir tuometinės Krokialaukio pradinės mokyklos, esančios Alytaus apskrityje, mokytojų Kazimiero ir Anelės Skučų šeima. Tėvas, mama ir keturi mažamečiai jų vaikai. Mažiausias tuo metu tebuvo trijų mėnesių.Kur jie buvo vežamI? Kaip susiklostė jų likimas? Ar bent kas iš jų išliko gyvas? Štai tie klausimai, kurie rūpėjo Irenai, o kartu su ja parūpo ir mums. Ir dar vienos šio vakaro paieškos. Šįsyk mūsų pašnekovas – jaunas vyras, kuris tam, kad pažintų savo tėvą, priverstas kreiptis pagalbos į mūsų laidą. Nes neturi ko apie jį paklausti, daugybę metų nieko apie jį nežino. Net to, ar tėvas tebėra gyvas? Kas gi verčia jį, seniai suaugusį vyrą, ryžtis tik nuotraukose matyto tėvo paieškoms? Būtent tai ir bandysime išsiaiškinti.

Įrašas sėkmingai įdėtas į grojaraštį!

Šis įrašas jau yra jūsų grojaraštyje!

Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close