Savęs repeticijos
Jei esi jaunas, ieškai savęs ir savo gyvenimo kelio – tai tave supa ne tik malonūs iššūkiai ir patirtys. Tapsmo suaugusiu kelyje dažnai tenka susidurti su kankinančiom dilemom, kartais sukeliančiom sprendimų priėmimo paralyžių – tiegiog nebežinai, kaip išjudėti iš pasimetimo taško. Tinklalaidės įvadinėje dalyje pateiksime autentiškus jaunų žmonių išgyvenimų pavyzdžius, o antroje dalyje mėginsime juos išnarplioti, paaiškinti ir pateikti vieną kitą vertingą patarimą. Naujus tinklalaidės epizodus galite išgirsti kas antrą antradienį 11.00 val. Tinklalaidė parengta pagal Vokietijos ambasados remiamą audio platformos projektą.
Savęs repeticijos. Kas yra dvasingumas praktiniame gyvenime?
2021-05-18 11:00
Savęs repeticijos. Šiuolaikinių pažinčių ypatumai: kiek atliepiami programėlių naudotojų lūkesčiai?
2021-05-04 13:50
Savęs repeticijos. Užaugę alkoholizmo paveiktose šeimose: ar pasiekimais galime užmaskuoti pasekmes?
2021-04-06 10:30
Savęs repeticijos. Atsargiai neatsargus pokalbis apie susipriešinimą lyčių klausimu
2021-03-23 13:30
Savęs repeticijos. Jaučiuosi vidutinybe. Ar verta dėl to jaudintis?
2021-03-09 12:00
Savęs repeticijos. Domas Raibys prabilo apie kalbėjimą ir nekalbėjimą
2021-02-23 12:30
Savęs repeticijos. Kai tau dvim keli ir tavo šeimą užklumpa sunki liga
2021-02-10 12:45
Savęs repeticijos. Eklektiškas pokalbis su jaunosios kartos psichologais
2021-01-27 11:30
Savęs repeticijos. Ar verta valyti dulkes nuo vaikystės patirčių?
2021-01-12 15:00
Savęs repeticijos. Audrius Beinorius: O ką tu norėtum veikti po mirties?
Psichoanalizės pradininkas Zigmundas Froidas dar 1937 m. viename laiške Marijai Bonapart rašė: „Tas, kuris klausia apie gyvenimo prasmę, serga". Praėjus vos penkiolikai metų logoterapijos pradininkas, psichoterapeutas Viktoras Franklis visiškai apvertė šį supratimą sakydamas, kad „tas, kuris neklausia apie gyvenimo prasmę, susirgs". Pasak jo, gyvenimo prasmė – esminis žmogiškosios egzistencijos komponentas, o Vakarų visuomenės kenčia nuo „egzistencinio vakuumo“, t.y. visiško beprasmybės jausmo, arba – nemokėjimo suteikti gyvenimui prasmę. Ir iš to kyla daugybė psichologinių ir socialinių negerovių. Todėl tam, kuris nėra tikras savo gyvenimo prasme, būtina individuali terapija. Sociologas Haraldas Wagneris sako, kad gyvenimo prasmės klausimo pagrįstumas galėjo atsirasti tik tuomet, kai pati gyvenimo prasmė tapo „trapi, duži", o tokia ji tapo būtent su modernizacijos procesais.
Apie gyvenimo prasmę ir kitus egzistencinius klausimus kalbamės su filosofu, Azijos kultūrų ir religijų tyrinėtoju, profesoriumi Audrium Beinorium.
Ved. Milda Pivoriūtė
Tinklalaidė parengta pagal Vokietijos ambasados remiamą audioplatformos projektą.
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: