Pasaulio lietuvių balsas

2021.09.14 18:47

Namą vaiduoklį Norvegijoje tautiečiai prikėlė antram gyvenimui, čia veiks Lietuvių namai

LRT PLIUS laida „Širdyje lietuvis“, LRT.lt2021.09.14 18:47

Norvegijos Rugalando lietuvių bendruomenė to laukė tikrai ilgai, bet pagaliau aišku, kada bus atidaryti pirmieji po daugybės metų Lietuvių namai. Nors tai įvyks kitą vasarą, čia jau dabar renkasi tautiečiai, jie negali atsidžiaugti nauja tik jiems skirta erdve. 

Pastatas buvo kritinės būklės

Viskas prasidėjo nuo to, kad Rugalando lietuvių bendruomenės pirmininkas Saulius Trapekūnas atkreipė dėmesį į Homersako mieste (Norvegijos pietvakarinėje dalis, Rugalando apskritis), itin vaizdingoje vietoje stovintį didelį apleistą namą. Mintis, kad gal vieną dieną tai galėtų būti Lietuvių namai, iš pradžių atrodė beprotiška dėl avarinės pastato būklės ir didelių resursų jį sutvarkyti, tačiau bendruomenė susivienijo ir viską jau baigia įrengti tiesiog savo jėgomis.

Norvegijoje išsipildė sena lietuvių svajonė – bendruomenės namai: kartu naujam gyvenimui prikėlė apleistą pastatą

„Keletas meistrų pasidarėme darbinę grupę ir pradėjom diskutuoti, ką mes darome su šiuo namu. Iš savivaldybės siūlė pirkti už vieną kroną. Tada pradėjom galvoti, nes nežinojom, kokio reikės kapitalo, kokios sienos bus, kai atsidarysime.

Nutarėme, kad nuomojamės iš savivaldybės, tikėjomės, kad savivaldybė bus įpareigota finansiškai mums padėti, taip ir buvo. Tada davė mums 300 tūkst. naujiems langams ir naujam prieangiui“, – LRT PLIUS laidai „Širdyje lietuvis“ pasakoja Rugalando lietuvių bendruomenės pirmininkas.

Saulius Trapekūnas jau dešimt metų eina bendruomenės pirmininko pareigas. Jis sako, kad Lietuvių namai čia, Norvegijoje, kur lietuvių diaspora labai didelė ir veikli, buvo tiesiog būtini.

„Jei ne komercinis renginys, tai labai dideli kaštai bendruomenei pasikviesti kokį autorių. (...) Kilo tokia idėja, susitvarkom šiuos namus ir bus kur pasikviesti dvidešimt ar trisdešimt žmonių į šią salę. Tada miegamieji antrame aukšte. Svečiai gali pernakvoti porą ar trejetą naktų. Pasikviečiam publiką ir taip įvairios veiklos bus“, – komentavo pašnekovas.

Sutarus su vietos valdžia ir gavus pinigų, prasidėjo darbai. Žmogus, daugiausia savo rankomis prisidėjęs prie to, kad apleistas namas virstų jaukia ir patogia erdve, yra Norvegijos lietuvis Žilvinas.

Statybų sektoriuje dirbantis tautietis įvertino pastato būklę ir iškart suprato, kad darbo bus labai daug. Jis prisimena, kad buvo ir skeptikų, sakančių, kad tai neįmanoma, kad tokį namą – nebent griauti ir statyti iš naujo.

„Įsivaizduokite, dailylentės buvo visiškai supuvusios. Turėjom nulupti, padaryti rėmą, apšiltinti ir vėl pakelti. Langų nebuvo, teko užsakyti ir sumontuoti. Priestatą teko nugriauti, nes neįmanoma buvo nei įeiti, nei juo naudotis. Buvo kritinė būklė.

(...) Teko viską lupti, kas sena, kas netarnauja, nes buvo baimė įlūžti kažkur, nes čia kai atėjom pradžioje, tai tiesiog skylės grindyse, net nebuvo įmanoma eiti“, – pasakoja Žilvinas.

Kiekvienas prisidėjo, kuo galėjo

Paklaustas, ar yra patenkintas rezultatu, Žilvinas šypsosi ir sako, kad pavyko netgi geriau, negu tikėjosi. Tiesa, darbai dar iki galo nebaigti – antrajame aukšte bus įrengti patogūs svečių kambariai.

„Labai daug įdomių žmonių prisijungė – kas kuo galėjo ir iš visų sričių. Kas iš dizaino, dar statybininkų, o kas su popieriais dirbo“, – teigia pašnekovas.

Naujuose namuose jau vyksta renginiai ir susitikimai. Kaip pažymi aktyvus bendruomenės narys Zenonas, dabar pastatas neprimena vaiduoklių namų, kaip anksčiau jį vadino vietos gyventojai. Jis rodo išdrožinėtą lietuvišką simbolį – lelijėlę, Gediminaičių stulpus terasoje.

Lietuvių namų kūrimas itin suvienijo vietos bendruomenę. Išgirdę, kad garsųjį pastatą nuo šiol valdys mūsų tautiečiai, visi prisidėjo, kuo tik galėjo, jeigu ne darbais, tai idėjomis ar net lėšomis.

„Čia labai daug žmonių dirbo, labai daug atidavė savaitgalių. Kai kurie kas antrą savaitgalį dirbo vos ne pusę metų. Tiems žmonėms mes labai dėkingi, kad jie įnešė tokį didelį savo įnašą. Visa bendruomenė kartais čia darome talkas. Sueina žmonės ir tvarkome aplinką.

(...) Čia visur buvo kemsynai ir krūmai. Viską išpjovėme, atsivėrė vaizdas. Smagu, kad šis namas gražiai atrodo ir miestelėnai gali jį matyti. Ne taip kaip seniau, kai buvo langai užkalti plokštėmis ir sutrūnijusios senos lentos, dažai jau beveik nusilupę, tai, manau, ir miestui šiokį tokį vaizdą suteikėme“, – mintimis dalijasi Zenonas.

Dėmesį į atgaivintą pastatą atkreipė ir norvegai

Kai pastatas iš vaiduoklio ėmė virsti gražiu baltu namu, į jį dėmesį atkreipė ir vietiniai norvegai.

„Eini per kaimelį, žmonės stabdo ir ranką duoda: „Kokie jūs šaunuoliai, lietuviai, kaip gražiai sutvarkėt tą namą.“ Visai kitas lietuvių įvaizdis iš karto visame kaimelyje. Lietuviai atėjo, padarė, sutvarkė namą, kuris beveik trisdešimt metų buvo apleistas vaiduoklis“, – pasakoja bendruomenės pirmininkas.

Jis džiaugiasi, kad lietuviai savo darbu ne tik sukūrė sau pasibuvimų vietą, bet ir tarpusavyje susidraugavo bei prisidėjo prie gamtos puoselėjimo, dar ir pinigų sutaupė.

„Visi baldai yra kažkieno paaukoti. Užuot metę lauk, atvežė, sutvarkėm, susidėjom ir turim. (...) Esame išleidę apie 400 tūkst. kronų. Tai būtų apie 40 tūkst. eurų maždaug. Tai yra menkniekis. Čia apie keturis ar penkis kartus tiek turėtų būti išleista, jei ne visos tos dovanos ir žmonių veikla“, – patikina S. Trapekūnas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.