Pasaulio lietuvių balsas

2021.08.25 19:05

Ką Lietuvos diaspora gali padaryti kovoje su hibridine agresija: nuo rūbų aukojimo iki raginimų skiepytis

Kristina Kybartaitė, LRT.lt2021.08.25 19:05

„Diaspora visą laiką yra įsitraukusi, tikrai žmonės stebi, kas vyksta“, – trečiadienį vykusiame virtualiame pokalbyje apie tai, kaip užsienyje gyvenantys tautiečiai galėtų prisidėti kovojant su hibridine agresija, sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Į Lietuvą bei jos kaimynes plūsta neteisėti migrantai, į mūsų šalį jau yra patekę daugiau nei 4 000 asmenų. Pareigūnai tai įvardija kaip hibridinę ataką prieš šalį, taip pat paskelbta ekstremalioji padėtis. Estijoje gyvenantis Pilietybė.lt vienas įkūrėjų Vaidas Matulaitis virtualiame pokalbyje klausė premjerės, su kokiais iššūkiais susiduriama Lietuvoje ir ką gali padaryti diaspora.

I. Šimonytė pabrėžė, kad nors migrantų srautai dabar suvaldyti, situacija yra trapi.

„Akivaizdu, kad spaudimas yra šiek tiek mažesnis, tačiau yra žmonių, kurie jau atvykę, klausimas, kiek laiko užtruks jų repatriacija. Kitas dalykas, praėjusią savaitę matėme epizodą, kaip bandoma tiesiog fiziškai kirsti Lietuvos sieną. Eskalacija ir provokacijos yra labai subtilus dalykas. <...> Tokioje situacijoje saugiai jaustis yra tikrai labai sudėtinga“, – kalbėjo premjerė.

Taip pat pažymėta, kad neramumų yra ir šalies viduje – sklindanti dezinformacija apie migrantus ir skiepus, riaušėmis virtęs rugpjūčio 10-osios protestas ir planuojamas dar vienas mitingas rugsėjo 10-ąją.

Anot I. Šimonytės, planuojamo mitingo organizatoriai neslepia, kad pagrindinis šio renginio tikslas nebus priešintis Vyriausybės taikomoms COVID-19 priemonėms, o apskritai kvestionuoti valstybės pasirinktą užsienio politikos kryptį.

Reali diasporos pagalba

Ministrė pirmininkė teigė, kad užsienyje gyvenantys lietuviai yra aktyvūs ir jiems rūpi, kas vyksta šalyje.

„Diaspora visą laiką yra įsitraukusi, tikrai žmonės stebi, kas vyksta, pati sulaukiu daug žinučių, klausimų, paprasto, žmogiško palaikymo“, – kalbėjo ji.

I. Šimonytė sakė, kad pirmiausia svarbu suvokti bendrą situaciją, jog tai nėra migrantų krizė, kokią įprasta matyti žiūrint pro humanitarinę prizmę, o „orkestruotas procesas, kurio tikslai yra labai žiaurūs“.

„Tai išnaudoja propaganda. Reikia matyti situaciją ne kaip paprastą migracijos krizę. Čia būdas padaryti piktybinį veiksmą – atidaryti kanalą, kurio paskui nebebus galima uždaryti“, – kalbėjo politikė.

Kalbėdama apie realius veiksmus, kurių gali imtis užsienyje gyvenantys lietuviai, norintys padėti valstybei, premjerė išskyrė kelis aspektus, kur jų indėlis būtų labai svarbus.

„Yra daug žmonių, kurie kalba kalbomis, kuriomis mes čia įprastai nekalbame. Jie nekalba lietuviškai, dažniausiai nekalba rusiškai, nekalba ir angliškai, ir prancūziškai. Yra galbūt ir specifinių kompetencijų, kurias mūsų žmonės, gyvenantys Vakaruose ar kitose šalyse, gali būti sukaupę dėl savo profesijos, šeimos aplinkybių. Tokia pagalba Migracijos departamentui tikrai labai praverstų. Gali padėti vertimais nuotoliniu būdu. Tai atrodo labai neapsunkinantis indėlis padėti savo valstybei, kad mes kuo greičiau galėtume padėti tiems žmonėms, kurie į Lietuvą pateko tokiomis dramatiškomis aplinkybėmis“, – dėstė I. Šimonytė.

Ji taip pat užsiminė apie svarbią nevyriausybinių organizacijų veiklą. Šios organizacijos, pasak premjerės, labiausiai padeda spręsti praktinius klausimus, iškilusius dėl to, jog nebuvo pasiruošta tokiam dideliam skaičiui vienu metu atvykstančių žmonių.

„Žmonės yra iš Pietų, jiems reikia drabužių, tuoj Lietuvoje pasidarys šalta. Turime surasti būdų, kaip juos įkurdinti, tą stengiamės daryti. Jeigu kas nors mato, kad tokiais praktiniais dalykais gali padėti, tai irgi labai svarbu. Vidaus reikalų ministerija tą organizuoja, yra ir ne viena nevyriausybinė organizacija, per kurią galima prisidėti. Galiausiai galima pasavanoriauti atvykus čia, jeigu galimybės leidžia“, – sakė premjerė.

I. Šimonytė taip pat išreiškė bendrą prašymą diasporai kovoje su dezinformacija. Ji ragino paskatinti Lietuvoje esančius pažįstamus skiepytis, pateikiant Vakarų šalių, kuriose jie gyvena, pavyzdžių, ir taip užkirsti kelią manipuliacijoms informacija, esą kitur niekas nesiskiepija ir nėra problemų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt