Pasaulio lietuvių balsas

2021.07.07 11:52

Pasaulio lietuviai pasidalijo, kaip paminėjo Liepos 6-ąją: jungėsi ir įspūdingiausiose vietose, ir virtualiai

Kristupas Dautartas, LRT.lt2021.07.07 11:52

Liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną – Tautiška giesmė aidėjo ne tik Lietuvoje. Šventę paminėjo ir skirtingose užsienio valstybėse įsikūrusios lietuvių bendruomenės. Kartu su trispalvėmis bei kita tautine atributika pasaulio lietuviai įprasmino šių metų šūkį: „Nevienodi, bet vieningi“.

„Bendruomenės renkasi giedoti giesmę prie jūros, kalnuose, kitose gražiose gamtos vietovėse. Tą vakarą visuose Norvegijos miestuose plazda Lietuvos vėliavos, lietuvaičiai giedoja Tautišką giesmę su viso pasaulio lietuviais“ – pasakoja Norvegijos lietuvių bendruomenių tarybos pirmininkė Violeta Dobrovolskienė. Pirmininkės teigimu, tarybai priklauso 10 lietuvių bendruomenių, aktyviai veikiančių skirtinguose Norvegijos miestuose.

Kiekviena bendruomenių turi savo tradicijas – kopimą į kalnus, plaukiojimą baidarėmis, protmūšius, šeimų šventes bei kitokius renginius. Viena iš Norvegijos lietuvių bendruomenių, Vestland lietuvių bendrija „Vytis“ šių metų liepos 6-ąją paminėjo prie Bergeno centre esančios senovinės pilies.

Tautišką giesmę giedojo ir Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenė. Nešini trispalvėmis tautiečiai susirinko į aikštę prie Vestminsterio rūmų, Londone. Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės atstovės Alvijos Černiauskaitės teigimu, paminėti Liepos 6-ąją aikštėje susirinko virš 80 žmonių, o nustojo lyti tik likus 15-ai minučių iki giedojimo pradžios.

Jungtinėje Karalystėje taip pat buvo sukurtas ir interaktyvus žemėlapis, leidžiantis pažymėti Tautiškos giesmės giedojimo vietas įvairiose valstybės vietose.

Valstybės dieną minėjo taip pat ne viena lietuvių bendruomenė Airijoje. Tarp jų – Dublino, Monachano bei Mulingaro lietuvių bendruomenės.

„Paprastai kokius piknikus organizuojame, Dubline ambasadorius kartu dalyvauja, pasako kalbą. Bet, šiemet, kaip ir pernai, tokie metai, kai esame labai apsiriboję“, – pasakoja Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Arūnas Teišerskis. Pirmininko teigimu, minėti Liepos 6-ąją Dublino regionuose kasmet ateina 100­–200 žmonių. Šiais metais Dublino lietuviai Tautišką giesmę giedojo priemestyje – Haute – jachtų bei žvejybinių laivų uoste. Neišsigandę lietaus žmonės rinkosi ir Mulingare bei Monachano Rossmore parke.

Rinkosi ir mažesnės bendruomenės

Tautiška giesmė buvo girdima ir vidurio Europoje – Vengrijoje. Jau keletą metų iš eilės Vengrijos lietuvių bendruomenė susirenka giedoti Tautišką giesmę prie Jogailos ir Jadvygos paminklo, esančio Europos parke, Budapešte. Nors Vengrijos lietuvių bendruomenė yra palyginti nedidelė, bendruomenės atstovė Reda Rimkutė-Lorincz pastebi naudą žmonių dalyvavime bendruomenės veiklose.

„Vengrijos lietuvių bendruomenė lyginant su kitomis šalimis yra mažutė (apie 60 žmonių per visą Vengriją) <...> įsitraukimas į bendruomenės veiklas žmonėms padeda stiprinti ryšį su Tėvyne, su tėvynainiais, suteikia džiaugsmo ir pasididžiavimo savo šalimi.“

Prancūzijos lietuvių bendruomenei šių metų Liepos 6-oji ypatinga, nes prie Lietuvos ambasados Paryžiuje buvo organizuojamas koncertas. Jame kūrinius atliko lietuvių muzikantai, gyvenantys Paryžiuje. Taip pat Valstybės dienos proga buvo apdovanotas ilgametis Prancūzijos lietuvių bendruomenės narys Žanas Kristupas Mončys (Jean-Christophe Moncys), kuris yra žymaus lietuvių menininko, gyvenusio ir kūrusio Prancūzijoje, Antano Mončio, sūnus. Šiais metais minimas Antano Mončio gimimo šimtmetis.

Prancūzijos lietuvių bendruomenės pirmininkės Emilijos Pundziūtės-Gallois teigimu, nors lietuvių bendruomenė Prancūzijoje nėra labai gausi, į renginius bei minėjimus įprastai susirenka apie 50 žmonių. „Daug kas priklauso nuo renginio trukmės, laiko, pobūdžio. Pavyzdžiui, 2019 m. Tautišką giesmę giedojome prie Luvro piramidės. Tai buvo puiki centrinė vieta, susirinko giedoti net lietuviai, negyvenantys Prancūzijoje, matyt, turistai iš Lietuvos. Praeitais metais irgi turėjome puikią šventę – po triumfo arka įžiebėme amžinąją ugnį. Kiekvieną vakarą ją įžiebia iš naujo ir tądien kviestinė svečia buvo Lietuva kartu su bendruomene“, – prisimena Emilija Pundziūtė-Gallois.

Pirmininkė pastebi, kad daug kam tokie minėjimai yra savos kultūros, kalbos puoselėjimas, praktikavimas: „Gali būti puikiai integravęsis, bet daugelis lietuvių jaučia širdy nostalgiją ir norą bendrauti su kitais lietuviais, kurie supranta tuos pačius ženklus, kalba ne tik oficialiąja kalba, skaito tas pačias knygas, turi tuos pačius prisiminimus, mums kalba tie patys vardai, veidai, knygos ir t.t.“

Valstybės dienos proga susibūrė ir Belgijos lietuvių bendruomenė. „Šiemet programoje, antrus metus iš eilės, prieš Tautiškos giesmės giedojimą pasveikinome abiturientus. Sveikinimo žodį tarė ambasadorė Rita Kazragienė, Briuselio 2-osios Europinės mokyklos mokytoja Audronė Anulienė bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovė Milda Špėlytė-Letulietė. Abiturientams buvo įteikiamos ir atminimo dovanėlės“, – apie šventę Belgijoje pasakoja bendruomenės pirmininkas Gintaras Marijauskas.

Minėjime susirinko apie 150 Belgijos lietuvių, kurie turėjo galimybę pasiklausyti choro „Be lietaus“ bei folkloro grupės „Rasos“ dainų, pasišnekučiuoti.

Tautiška giesmė neliko nesugiedota ir prie Viduržemio jūros – Graikijos bei Izraelio valstybėse.

„Nuo 2009-ųjų Atėnų lietuviai dažniausiai renkasi vietose, iš kurių matosi koks nors graikiškas simbolis, pavyzdžiui, Akropolis, Olimpinis stadionas ir pan. Graikijos regionų lietuviai dažniausiai susibūrimui pasirenka vietas prie jūros“, – pasakoja Graikijos lietuvių bendruomenės pirmininkės pavaduotoja Lina Stasytė. Pirmininkė teigia, kad po Tautiškos giesmės giedojimo visada seka ilgesnis ar trumpesnis pasibuvimas kartu.

Atskiras iniciatyvas organizuoja ir Kretos bei Patros miestuose įsikūrę tautiečiai.

Tautiška giesmė skambėjo ne tik Europoje

Atšvęsti Valstybės dieną Pietų Amerikos bei Azijos šalių lietuvių bendruomenėms padėjo „Zoom“ platforma, kurioje buvo organizuojamas virtualus Tautiškos giesmės giedojimas.

Čilės lietuvių bendruomenės pirmininkės Adrianos Giedrės Barkauskaitės teigimu, nuotoliniu būdu sutikti šventę buvo pasirinkta dėl kelių priežasčių: „Pirmiausia, žinoma, mūsų žemyne vis dar neatsitraukia koronavirusas, tad yra nemažai rajonų, kurie vis dar yra suvaržyti karantino ribojimų. Iš kitos pusės, Čilės lietuviai yra išsibarstę po visą šalį. Tad virtuali erdvė yra puiki terpė visiems susitikti ir tokiu būdu „perkirsti“ geografines ribas.“

Valstybės dieną minėjo ir Čilės lietuvių bendruomenės vaikai, lankantys Pietų Amerikos lituanistinę mokyklą. Jie nuotolinėse kūrybinėse dirbtuvėse tapo karūnų dizaineriais ir jas puošė lietuviškais simboliais. Į virtualų „Zoom“ pokalbį kartu giedoti Tautiškos giesmės buvo kviečiami ir tautiečiai, gyvenantys Vietname, Singapūre, Malaizijoje, Taivane, Kinijoje bei kitose Azijos valstybėse.

Izraelyje taip pat, kaip ir kiekvienais metais, susirinko lietuvių bendruomenė, kuri Valstybės dieną paminėjo bei Tautišką giesmę giedojo Tel Avivo uoste.

Gausu ir kitų tradicijų

Pasaulio lietuvių bendruomenėse švenčių gausu ir be Liepos 6-osios – didelė dalis bendruomenių taip pat susirenka paminėti Nepriklausomybės dieną, Kalėdas bei organizuoja kitas šventes.

„Šiemet Šveicarijoje liepos 9–10 dienomis vyks du poezijos pavasario renginiai. Taip pat atšventėme Jonines, Advento šventę šeimoms, Šv. Kalėdų susiėjimą. Lituanistinės mokyklos irgi turi savo tradicijas – Užgavėnes, Šv. Velykas, Mamos dienos koncertą, Mokslo metų užbaigimo iškylą gamtoje, „Rudenėlio šventę“ ir t.t.“, – apie šventes pasakoja Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen.

Graikijoje kelis metus iš eilės kartu su ambasada yra rengiamas Graikijos ir Kipro lietuvių sąskrydis bei šeimų sporto šventė. Belgijoje lietuvių bendruomenė organizuoja „BeNeLux“ sporto žaidynes. Sportas nepamirštamas ir Airijoje, kurioje be Airijos lietuvių sporto šventės, kur Airijos lietuvių bendruomenės pirmininko Arūno Teišerskio teigimu, susirenka virš 1000 žmonių.

„Yra krepšinio klubai, kur vyrai susiorganizuoja ir treniruojasi vos ne kiekvienam didesniam miestelyje. Nežinau, kiek dabar, nes nuo karantino nuslūgo, bet savu laiku buvo suorganizavę atskirą krepšinio lygą, kur buvo įvairių miestų komandos ir rungtyniaudavo, nuomodavo sales, nes patys susimesdavo pinigus“, – pasakoja Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas.

Įvairių švenčių gausu ir Prancūzijos lietuvių bendruomenėje, kurioje ne pirmus metus organizuojama rudens mugė, dainų šventė.

„Kai tik susirenkam, iškart prisimenam dainas, kurias dainuodavom vaikystėj, kur nors prie laužo, stovyklose. Supratome, kad lietuviai labai mėgsta dainuoti“, – nusijuokia Prancūzijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Emilija Pundziūtė Gallois.

Bendruomenėje vyksta ir nemažai knygų pristatymų, į renginius kviečiami svečiai iš Lietuvos. Praeitų metų Kovo 11-ąją buvo organizuojamas koncertas, kuriame kūrinius atliko Andrius Mamontovas.

Izraelio lietuvių bendruomenė taip pat turi savo tradiciją –Vasario 16-osios minėjimą, kurio metu organizuojamas žygis dykuma ar valstybės šiaurėje, prie krioklių. Vasario 16-osios minėjimas labai svarbus ir Prancūzijos lietuvių bendruomenei. Jos pirmininkė Emilija Pundziūtė-Gallois pasakoja, kad tai – viena pagrindinių bendruomenės švenčių:

„Ji [Vasario 16-oji – LRT.lt] buvo švenčiama dar senosios bendruomenės, kurioje buvo ir tokių šviesuolių kaip Ričardas Bačkis, Klimų šeima. Ta senoji bendruomenė švęsdavo Vasario 16-ąją ir tai būdavo šventė ne tik lietuviams susitikti ir paminėti nepriklausomybę, bet ir politinis simbolis, kad tai valstybinė Lietuvos šventė ir kad Lietuva yra paskelbusi nepriklausomybę. Iki šiol tai yra svarbiausia mūsų data“, – pasakoja Prancūzijos lietuvių bendruomenės pirmininkė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.