Pasaulio lietuvių balsas

2021.04.26 11:48

Pietų Amerikoje įkurta virtuali lituanistinė mokykla: pamokas lankys ir vaikai, ir suaugusieji

Živilė Miežytė2021.04.26 11:48

Lituanistinių mokyklų gretas papildė dar viena – Pietų Amerikos lituanistinė mokykla (PALM), joje pamokos vaikams ir suaugusiesiems vyks virtualiai. Prieš kelias savaites mokyklos bendruomenė sukvietė į virtualią atvirų durų dieną, čia pristatė veiklas, mokytojus ir ateities planus. 

„Kol kas svarbiausias planas ir didžiausia svajonė – kad mokiniams patiktų čia mokytis, o mokytojai gerai jaustųsi dirbdami kolektyve“, – sako viena iš mokyklos kūrėjų, Čilės lietuvių bendruomenės pirmininkė Adriana Giedrė Barkauskaitė.

Kaip pasakoja A. G. Barkauskaitė, mokyklos idėja kilo praėjusių metų pabaigoje, matant sėkmingą Italijos ir Barselonos lituanistinių virtualių mokyklų veiklą ir puikius nuotolinio mokymo rezultatus. Pamažu, Čilės bendruomenės nariams vystant idėją drauge su Peru lietuvių bendruomenės pirmininke Renata Povilaityte ir draugais bei bendraminčiais iš Argentinos lietuvių draugijos „Nemunas“, projektas įgavo didesnį pagreitį.

Sausio mėnesį prie projekto prisijungė ir Ekvadoro lietuvių bendruomenė, Kolumbijos lietuvių atstovai, „Laisva Lietuva Tandil“ iš Argentinos. Taip pat prie projekto prisidėjo ir būrys organizatorių iš Lietuvos, kurie vienaip ar kitaip yra susiję su Pietų Amerika – dauguma čia atliko praktikas lituanistinėse bendruomenėse.

Pamokos jau vyksta

Pamokas pradeda lankyti kiek daugiau nei trisdešimt vaikų ir keturiasdešimt suaugusiųjų iš Argentinos, Čilės, Ekvadoro, Urugvajaus, Kolumbijos, Venesuelos, Brazilijos, taip pat mokiniai, gyvenantys Ispanijoje ir Lietuvoje. Ruošdamiesi pamokoms mokytojai sėmėsi patirties iš Vilniaus Lietuvių namų kolektyvo. Prie PALM veiklų prisideda ir dvi šios mokyklos alumnės.

Pastarieji metai karantine buvo kupini ne tik iššūkių, bet ir naujų galimybių, įsitikinę PALM kūrėjai ir mokytojai. Lietuvoje gyvenanti Eglė Galubavičiūtė pasakoja seniai turėjusi svajonę prisidėti prie lituanistinio švietimo. Jau įsibėgėjus mokyklos kūrimo veikloms Eglė įsitraukė į mokytojų kolektyvą ir drauge su kolegomis jau pradėjo vesti pirmąsias pamokas suaugusiesiems.

Eglė sako net neabejojanti, kad mokyklos veiklos įsivažiuos, ir tikisi, kad galbūt ateityje bus galima su mokiniais susitikti ne tik virtualiai, bet ir pakviesti juos aplankyti Lietuvą.

Kolumbijoje aštuonerius metus gyvenanti Jūratė Ragaišytė, viena iš mokytojų, prisidėjusių kuriant PALM projektą, sako, kad tai galimybė parsinešti dalį taip išsiilgtos Lietuvos, auginti ir dalytis ja vaikų širdyse.

Jūratė pasakoja, kad lietuvių kalbos puoselėjimas bei pynimas į daugiašaknę tapatybę įgavo gilesnę prasmę gimus saviems vaikams.

„Auginam dvi lietuvaites, jų vaikystės dienas šildo ir džiugina Kolumbijos saulė, o lietuviškas žodis supa nuo pat kūdikystės lopšio. Auga jos daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje. Kelias kalbai išlaikyti ne visada buvo lengvas. Deja, dar susiduriama su žinių apie daugiakalbystę trūkumu, ir liūdniausia, kad jų trūksta net mokyklose.

Labai gaila girdėti istorijas, kur ir patys tėvai lieka įtikinti „neapsunkinti“ vaikų ir kalbėti jiems tik viena kalba arba rinktis kalbėti labiau ekonomiškai naudingomis kalbomis. Mūsų atveju vyresnioji dukra pati prašo kalbėti tik lietuviškai, mažoji dar tik mokosi tarti pirmuosius žodžius. Pastarieji metai, nukėlę keliones ir susitikimus, rodos, tik dar labiau priartino prie Lietuvos. Dukra, matydama danguje sklandančius lėktuvus, vis pasitikslina, ar dar nesibaigė pandemija, – gal kartais jau galima skristi į numylėtą Lietuvą“, – pasakoja moteris.

Jūratė tiki, kad net ir nepalankiausiomis aplinkybėmis, pritaikius sėkmingus kalbos išsaugojimo būdus, galima pasiekti geriausių įmanomų rezultatų.

„Man lietuvių kalba toli nuo Lietuvos, gyvai girdima vos iš mažo žiupsnelio žmonių, vaiko lūpomis tariama išties nepaprastai skamba. Tikiu, kad čia, toli už Atlanto, susibūrę prie bendro lietuvybės židinio ir pasistiprinę žiniomis ir naujomis įžvalgomis apie tai, kaip išsaugoti tą nuostabų skambesį ne tik per kalbą, bet ir per lietuvybės pajautimą ir išgyvenimą, būsime pasiekę tikslą, jei vos išgirdus žodį Lietuva vaikams suvirpės viduje, nes jie bus išmokę to žodžio klausytis širdimi“, – mintimis dalijasi pašnekovė.

Planuoja mokyti ne tik kalbos

Viena iš mokyklos idėjų – ne tik mokyti kalbos, tačiau ir geriau supažindinti su Lietuvos kultūra, literatūra, šiuolaikiniais lietuvių vaikų knygų rašytojais, organizuoti susitikimus su kviestiniais svečiais. Viena iš mokyklos mokytojų, Argentinoje gimusi ir užaugusi Adriana Nerea Cobbio Reynoso pasakoja pirmiausia susidomėjusi prosenelių kalba (jos mokėsi „Nemuno“ draugijoje ir Vilniaus universitete), o pamažu pamilusi ir kultūrą.

Adriana yra aktyvi „Nemuno“ bendruomenės narė, veda lietuvių kultūros pamokas vaikams, o dabar džiaugiasi galėdama dalytis kalbos ir kultūros žiniomis ir su PALM mokiniais.

Mokyklos kūrėjai tikisi, kad ateityje pavyks rengti bendrus renginius su kitomis virtualiomis lituanistinėmis mokyklomis, o taip pat – stiprinti Pietų Amerikos lituanistinį švietimą.

Planuojama įkurti ir Pietų Amerikos lietuvių švietimo fondą, kuris rūpintųsi jaunimo, turinčio lietuviškų šaknų, ugdymu, stipendijų skyrimu studijoms Lietuvoje bei parama įvairiems Pietų Amerikos lituanistiniams projektams. Pietų Amerikos lituanistinės mokyklos įkūrėjai viliasi ne tik priartinti Pietų Amerikos lietuvius prie Lietuvos, bet ir Lietuvą supažindinti su šiame žemyne gyvenančiais lietuvių kilmės žmonėmis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt