Pasaulio lietuvių balsas

2021.04.06 11:37

Į Alytų sugrįžtančių tautiečių laukia lietuvybės centras, miestą puošia ir pasaulio alytiškių pasodinti augalai

LRT PLIUS laida „Širdyje lietuvis“, LRT.lt2021.04.06 11:37

Į Alytų iš užsienio grįžtančių šeimų laukia lietuvybės centras, kuriame vaikai gali ne tik mokytis lietuviškai, bet ir susipažinti su Lietuvos kultūra. Toks centras Likiškėlių progimnazijoje įkurtas prieš ketverius metus. „Žinojome, kad čia yra pirmas lietuvybės centras, kad gausim pagalbą, integraciją vaikams, kad turėsim visokeriopą pagalbą integruotis ir pargrįžti į Lietuvą“, – LRT plius laidai „Širdyje lietuvis“ pasakojo į gimtąjį miestą grįžusi tautietė.

Trečioko Kristupas jau pusmetį gyvena Alytuje, bet gimė ir augo Jungtinėje Karalystėje. Kristupo tėvai į šią šalį išvyko prieš 10 metų. Galvojo, kad trumpam. Tačiau kol susiruošė atgal, svečioje šalyje spėjo gimti ir trečias vaikas.

„Ateina laikas, kai jau reikia kažkur įleisti šaknis, jau plaukt pasroviui nebegali ir kažkur reikia namų, reikia tavo vietos, aplinkos, vaikai auga ir nusprendėm grįžti į tėvynę“, – sako alytiškė Dainora Tarnauskienė.

Šeima ilgai nesvarstė – nors tėvynėje galėjo apsigyventi bet kur, pasirinko gimtąjį miestą.

Alytuje – pavyzdinis lietuvybės centras, o gatvėse žaliuoja pasaulio alytiškių pasodinti augalai

„Žinojom, kad čia yra pirmas lietuvybės centras, kad gausim pagalbą, integraciją vaikams, kad turėsim visokeriopą pagalbą integruotis ir pargrįžti į Lietuvą“, – tikina moteris.

Namuose šeima visada kalbėjo tik lietuviškai, lietuvybę nuo gimimo skiepijo ir vaikams, tačiau pripažįsta, pranešus šiems žinią, kad teks kraustytis, džiaugsmo buvo nedaug.

„Nenorėjo, bijojo, sakė: mūsų draugai visi čia“. Kristupas ypač: mama, aš nemokėsiu, aš ten nieko nesuprasiu, nieko nežinosiu“. Sakiau: palaukit, pabandykit, pašnekėsim po pusės metų, kaip jums. Dabar jau ramiau. Surado draugų, svarbiausia draugai“, – komentuoja D. Tarnauskienė.

Dabar Kristupas jau vis dažniau kalba lietuviškai. Du kartus per savaitę lietuvių kalbos jis mokosi papildomai Likiškėlių progimnazijoje įkurtame lietuvybės centre.

Toks centras šioje mokykloje įkurtas prieš ketverius metus. Ir nebuvo nė vienų mokslo metų, kad norinčiųjų čia mokytis pritrūktų.

„Tiesą sakant galvojau, kad bus sunkiau. Mes, mamos, visada labai bijom, bet mokytojai ramina. Pirmiausia jis jau įsiliejo į bendruomenę, į klasę, tarp vaikų, su mokytojais jau atsirado kontaktas ir po truputį vejamės, bet aišku, dar sunkiai, dar mūsų lygis atsilieka nuo trečioko lygio, bet manau, pasivysim. Labai nedėkingas laikotarpis, pandemija apsunkina visą mokymąsi“, – sako pašnekovė.

Lietuvybės centro durys atviros visiems alytiškiams. Ir tiems, kurie mokosi šioje progimnazijoje, ir visiems kitiems miesto vaikams. Ne pirmus metus pamokas čia lanko ir Paulina. Su tėvais į Lietuvą prieš pusantrų metų grįžusi ketvirtokė lietuviškai kalba puikiai. Mergaitės mama sako, kad prie to daug prisidėjo ir lituanistinė mokykla Londone.

Mokėti tėvų gimtąją kalbą – privaloma. Taip buvo nusiteikusi Paulinos mama.

„Lietuvių (kalba – LRT.lt) mes privalome kalbėti, tai yra mūsų kalba. Kaip mes bendrausim grįžę su promočiute, močiute? <...> Va ir dabar mano mažasis eilėraščius deklamuoja po darželio grįžęs, tai man gražu žiūrėti, nes aš pati tiek laiko neturiu, kad išmokinčiau ir neturiu tokios specifikacijos“, – pažymi Dovilė Tenenienė.

Tiesa, lietuvybės centras mokykloje iš pradžių veikė kaip būrelis. O atsirado jis ne be pasaulio alytiškių pagalbos.

„Pačioje pradžioje buvo būrelio pagrindu, kad vaikai atėję galėtų atlikti įvairias veiklas, aišku, papildomai mokytis lietuvių kalbos, bet labai daug dėmesio buvo skiriama kultūriniam, tradiciniam mokymui, įvairioms išvykoms“, – pasakoja JK bendruomenės pirmininkė iš Alytaus Alvija Černiauskaitė.

Šiuos mokslo metus lietuvybės centre mokyklos direktorius Gintautas Draugelis jau nusprendė pradėti kitaip. Dabar, anot jo, bandoma orientuotis į formalųjį švietimą ir pagrindinis tikslas yra kiek galima per trumpesnį laiką atvykusius vaikus integruoti į bendrąjį ugdymą.

„Čia yra pats pagrindinis uždavinys, todėl kad vaikai grįžta iš užsienio labai su skirtingu lietuvių kalbos mokėjimu ir žinių pasiekimais, ir su kiekvienu vaiku reikia dirbti individualiai“, – aiškina Likiškėlių progimnazijos direktorius.

Būtent lietuvybės centras pradėjo testuoti parvykusių vaikų lietuvių kalbos žinias ir vertinti jas pagal Europoje galiojančią lygių lentelę.

„Net ir ministerija per šiuos metus žada labai daug padaryti būtent šita tematika, nes yra labai daug dar neartų dirvonų, kaip suartinti mūsų išsibarsčiusią diasporą ir mūsų švietimo sistemą, nes ir ten tos mokyklėlės veikia. Ir padaryti, kad vaikai, kurie grįžta iš užsienio, nepatirtų psichologinio streso, kad jie galėtų sėkmingai integruotis į mūsų bendrąjį ugdymą ir apskritai į Lietuvos gyvenimą“, – komentuoja G. Draugelis.

Vėliau žadama jau paruoštais testais pasidalinti ir su lituanistinėmis mokyklomis visame pasaulyje. „Lietuvoje sugrįžus, jei turi B2 kalbos lygį, jau gali stoti į universitetą lietuvių kalba. Tai tas testavimas labai svarbus ir jeigu galėtų lituanistinių mokyklų mokiniai testuotis dar prieš išvykstant, parsivežti tokį pažymėjimą, kad aš esu A2 lygio, tai sutaupytume bent keletą mėnesių“, – tikina A. Černiauskaitė.

Šiame centre vieni vaikai užtrunka vos kelias savaites, kiti ir kelerius metus. Tačiau po mokslų visi labiausiai laukia edukacijų, kai mokytoja ne tik supažindina su Lietuvos kultūra, bet ir moko tradicinių amatų ar tiesiog kaip nudažyti margučius.

Bendravimas nenutrūksta

Tiesa, alytiškiai turi ir oficialią pasaulio alytiškių bendruomenę, kuri leidžia ne tik palaikyti tarpusavio ryšį, bet ir gražinti gimtąjį miestą. „Labai daug kam svarbus tas miestas ir tas noras ryšį kažkaip užmegzti, palaikyti, nes nėra šeimos, kurios nebūtų palietusi emigracija. <...> Mes turim tokį žemėlapį padarę, tai praktiškai kone visas pasaulis nuspalvintas, kur yra mūsų tie pėdsakai“, – sako Pasaulio alytiškių bendruomenės pirmininkė Vilija Ramanauskienė.

Alytuje galima pamatyti ir pasaulio alytiškių alėja. Skaičiuojama, kad dabar joje galima rasti augalų iš daugiau nei dešimties šalių visame pasaulyje. O bendravimas nenutrūksta ir per pasaulį apėmusią COVID-19 pandemiją.

Per nepriklausomybės metus Alytus susitraukė kone perpus. Nuo buvusių kone 80-ies tūkstančių liko kiek mažiau nei 50 tūkstančių. Tačiau alytiškiai sako, kad širdyje tokiais ir liks, kad ir kur būtų. O gimtuoju miestu rūpinasi, nes tai visada liks jų namais.

Plačiau – LRT PLIUS laidos „Širdyje lietuvis“ įraše.

Alytuje – pavyzdinis lietuvybės centras, o gatvėse žaliuoja pasaulio alytiškių pasodinti augalai
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.