Pasaulio lietuvių balsas

2021.02.22 18:12

Užsienio lietuviai mato problemą: vaikų mokymas – vis dar savanorystės ir tėvų entuziazmo klausimas

LRT.lt2021.02.22 18:12

Siekiant atkreipti dėmesį į lietuviškosios tapatybės išsaugojimo ir lituanistinio ugdymo situaciją išeivijoje, kovo 12 dieną organizuojamas pirmasis nuotolinis lituanistinio ugdymo forumas, skelbiama Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) pranešime žiniasklaidai.

„Minėdami Lietuvai svarbias valstybingumo šventes turime rimtai susimąstyti apie jau daugiau nei 30 metų vykstančius šiuolaikinės lietuvių migracijos procesus – kaip juos vertiname, koks mūsų santykis su išvykusia tautos dalimi, ar laukiame sugrįžtančiųjų ir kokį vaidmenį čia atlieka lietuviškosios tapatybės išsaugojimo klausimas.

Girdime, ką apie lietuvių kalbos mokymosi situaciją pasakoja užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai bei kiti praktikai, ir suprantame, kad esame ant išeivijos vaikų ir jaunimo nutautėjimo slenksčio. Gėdijimasis kalbėti lietuviškai, sprendimas lietuviškoje šeimoje su vaikais kalbėti dominuojančia šalies kalba ir neperduoti vaikams paveldėtosios kultūros – tai ne pavieniai lietuvių išeivių apsisprendimo atvejai, bet ryškėjanti tendencija, verčianti susimąstyti apie mūsų diasporos politikos prioritetus, lietuviškumo vertės sampratą ir lituanistinio ugdymo stiprinimo svarbą“, – teigia dr. Ingrida Dačiolienė, VDU Pasaulio lietuvių universiteto (PLU) veiklos koordinatorė.

Šį forumą organizuoja VDU kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos Seimo nare Dalia Asanavičiūte, Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Švietimo komisija ir Lietuvos ambasada Airijoje. Renginį globoja pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė.

Užsienio reikalų viceministro Egidijaus Meilūno teigimu, forumu siekiama skatinti viešas diskusijas apie lituanistinį švietimą, paremtas moksliniais tyrimais ir akademinėmis įžvalgomis, keliant klausimą, kaip lituanistinis švietimas išeivijoje galėtų tapti Lietuvos išeivijos politikos prioritetu.

„Beveik trečdalis mūsų tautos gyvena už Lietuvos ribų, todėl turime kurti ir puoselėti stiprius ryšius tarp valstybės ir diasporos.

Čia itin svarbų vaidmenį vaidina lietuvių kalbos mokymas, todėl bendromis valstybės ir diasporos jėgomis sieksime, kad žymiai plėstųsi lituanistinių mokyklų tinklas ir kuo daugiau tėvų suprastų, kaip svarbu vaikus išeivijoje mokyti gimtosios kalbos“, – pasakoja viceministras.

Forumo organizatoriai atkreipia dėmesį į išeivijos nutautėjimo problemą ir ją spręsti siūlo diskutuojant ir aktyviai sprendžiant neformaliojo lituanistinio ugdymo statuso problemas, skatinant Lietuvos Vyriausybę aktyviai steigti naujas ir remti jau veikiančias lituanistines mokyklas.

Kaip pasakoja Seimo narė, LRS ir PLB komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė, lietuvybės išsaugojimas užsienyje iki šiol buvo tarsi tik savanorių, tėvų ir entuziastų reikalas. „Visgi valstybė turėtų pripažinti, kad tai ta pati tauta, kad tie vaikai – mūsų ateities karta“, – įsitikinusi parlamentarė.

D. Asanavičiūtės teigimu, šiuo metu užsienyje veikia 10 formaliojo ir apie 230 neformaliojo lituanistinio ugdymo mokyklų, kasmet skelbiami finansavimo konkursai iš „Globalios Lietuvos“ projekto, tam skiriant apie 300 tūkst. eurų.

„Apie 40 proc. mokyklų 2020 metais gavo projektinį finansavimą. Parama tikrai nėra maža, tad negalima sakyti, kad valstybė visiškai nepalaiko. ŠMSM irgi rengia daug nemokamų seminarų mokytojams. Visgi šių 230 mokyklų, kuriose mokosi apie 10 tūkst. mokinių, lietuviškosios tapatybės formavimas yra daugiausia tėvų ir savanorių atsakomybė“, – tikina D. Asanavičiūtė.

Pasak parlamentarės, užsienyje gyvena apie 150 tūkstančių ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus lietuvių vaikų, o tai reiškia, kad tik 5–6 procentai jų sistemingai mokosi lietuvių kalbos. „Likusių daugiau nei 100 tūkst. vaikų nepasiekiame, todėl užtikrinant tinkamą valstybės požiūrį ir pagalbą tokioms mokykloms bei jų tinklo plėtrai, taip pat tėvų švietimui būtų galima padidinti mokyklas lankančių vaikų skaičių“, – įsitikinusi Seimo ir PLB komisijos pirmininkė.

Lituanistinio ugdymo nuotoliniame forume kovo 12 dieną bus kalbama apie lietuviškosios tapatybės išsaugojimą, dvikalbystės iššūkius ir lituanistinio ugdymo problemas. Programoje dalyvaus akademikai, diasporos tyrėjai, lituanistinio ugdymo praktikai, politikai ir jaunimo atstovai.

Be jau aptartų temų, bus keliami klausimai, kokia yra lietuviškosios tapatybės sandara ir kokie svarbiausi jos išsaugojimo veiksniai; kaip lietuvių kalbos mokyti mišrioje šeimoje augantį vaiką; ar visą darbą turėtų atlikti lituanistinė mokykla.

Forume taip pat bus diskutuojama apie tai, kaip spręsti mišrių šeimų vaikų daugybinės tapatybės klausimus, kokie yra nuotolinio lituanistinio ugdymo atradimai, tėvų švietimo iššūkiai ir lituanistinio ugdymo mitai. Forumas bus apibendrintas organizatorių parengta deklaracija, kurioje bus aptariama, kokia yra dabartinė lituanistinio ugdymo situacija ir ko galėtume tikėtis per artimiausius ketverius metus.

Renginys vyks platformoje „Zoom“ kovo 12 dieną 14.30–19.00 val. Lietuvos laiku.

Transliacija taip pat vyks VDU „YouTube“ paskyroje, VDU „Facebook“ paskyroje, VDU Pasaulio lietuvių universiteto „Facebook“ paskyroje ir „Facebook“ puslapyje „Lituanistinis švietimas lietuvių diasporoje“.

Norintieji dalyvauti renginyje per platformą „Zoom“ ir užduoti klausimų pranešėjams iki kovo 11 dienos kviečiami registruotis ČIA.