Pasaulio lietuvių balsas

2020.04.23 19:05

Rimvydas Baltaduonis. Internetinio balsavimo įrankis Lietuvos demokratijos dirbtuvei

Rimvydas Baltaduonis, LR Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos ko-pirmininkas2020.04.23 19:05

Prieš dvi savaites Lietuvos Respublikos prezidentui Gitanui Nausėdai paskelbus kitų Seimo rinkimų datą, visuomeninės nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į valstybės institucijas ragindamos svarstyti visus galimus Seimo rinkimų organizavimo scenarijus ir atitinkamai ruoštis sklandžiai pravesti balsavimą pagal aukščiausius demokratinių rinkimų standartus. Organizacijos atkreipė dėmesį, kad įprastos balsavimo procedūros nėra pritaikytos saugiam balsavimui pandemijos metu. Svarstant galimas sprendimų alternatyvas pabrėžiama, kad vienas iš įrankių yra balsavimas internetu.

Prieš keletą metų Seimas svarstė įstatymo projektą dėl internetinio balsavimo sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo, tačiau iki galutinio balsavimo nebuvo prieita. Pasaulio epidemiologams teigiant, jog išlieka reali grėsmė, kad šį rudenį gali kilti antroji pandemijos banga, Seimui ir Vyriausybei vertėtų vėl rimtai apsvarstyti argumentus dėl poreikio skubiai paruošti tiek teisinę, tiek IT infrastruktūrą saugiam ir patikimam balsavimui internetu.

Nors plačiai žinoma, kad Estijoje parlamento rinkimai internetu vyksta jau nuo 2005-ųjų, Lietuvos kibernetinio saugumo ekspertai yra išsakę nuogąstavimų, jog garantuoti šimtaprocentinį saugumą yra neįmanoma. Kadangi joks balsavimo būdas nėra 100 proc. saugus, tikslingiau būtų vertinti santykinį įvairių balsavimo būdų saugumą. Panašu, kad daug kas vis dar neįvertina, jog įprastinė rinkimų sistema pandemijos akivaizdoje tapo netgi labai nesaugi, nes eiti balsuoti gali reikšti padidinti riziką savo ir savo artimųjų gyvybėms.

Taikos sąlygomis tai vargu ar pateisinama. Kadangi vakcinos iki spalio mėnesio greičiausiai neturėsime, nesunku įsivaizduoti, kad, net ir atslūgus pandemijai, Lietuvos demokratinės santvarkos nemėgstančioms jėgoms būtų ypač didelė pagunda manipuliuoti žmonių baimėmis. Būtent dėl šių priežasčių yra labai svarbu iš anksto paruošti ir ištestuoti balsavimo internetu įrankį, kurį, atsiradus poreikiui, galima būtų iškart panaudoti.

Kita svarstytina alternatyva yra išplėstas balsavimas paštu, bet ji yra brangi ir, pasak ekspertų, tai vienas iš pačių nesaugiausių būdų. Tad pandemijos akivaizdoje atsakingos valstybės institucijos visgi turėtų iš naujo pasverti, kur slypi didesnės grėsmės Lietuvos demokratinei santvarkai, ir priimti atitinkamus sprendimus. Bet kokiu atveju turėti paruoštą bei ištestuotą balsavimo internetu įrankį, jei tradicinis balsavimo būdas šį spalį taptų neįmanomas ar pavojingas, būtų pakankamai logiška.

Prieš dvi savaites JAV Viskonsino valstijoje vyko rinkimai ir gilias demokratines tradicijas turinti šalis tapo liudininke, kaip koronavirusas paveikė nepasiruošusią valstiją, privesdamas ją net iki konstitucinės krizės. Skubiai organizuotas balsavimo paštu praplėtimas į politinį mūšį įtraukė ir valstijos gubernatorių, ir Senatą, ir Atstovų Rūmus, ir Valstijos Aukščiausiąjį Teismą, ir net prireikė visos šalies konstitucinio teismo įsikišimo. Lietuva iki naujo Seimo rinkimų dar turi penkis mėnesius, tad kad išvengtume panašios politinės krizės, reikia pradėti atsakingai ruoštis jau dabar.

Net jei Lietuvai to naujo įrankio ir neprireiktų rinkimuose, ruošiantis būtų sukauptos vertingos kompetencijos, jos praverstų skaitmenizuojant ir transformuojant kitas Lietuvos valstybės valdymo ir ekonomikos sritis. Taip pat būtų galima išbandyti paruoštą įrankį atskiroje vienmandatėje rinkimų apygardoje, kurioje balsuos užsienyje esantys piliečiai.

Tai specifinė apygarda, kurioje internetinis balsavimas galėtų ypač palengvinti rinkėjų dalyvavimą ir nuimtų didelę dalį papildomo darbo krūvio nuo Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių. Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) jau daugelį metų nuosekliai pasisako už pastangas paruošti bei ištestuoti internetinio balsavimo galimybę užsienyje esantiems piliečiams, siekiant užtikrinti visų piliečių demokratines teises rinkti savo atstovus į Seimą. PLB pirmininkė Dalia Henke pakartojo šią nuostatą ir trečiadienį vykusiame Vyriausybės posėdyje.

Svarbu paminėti, kad jei rudenį pasaulyje kiltų antroji pandemijos banga, įprastas balsavimo organizavimas per Lietuvos diplomatines atstovybes gali tapti ypač komplikuotas dėl daugybės jau dabar suprantamų priežasčių. Atnaujinus karantiną piliečiai negalėtų atvykti balsuoti į ambasadas. Diplomatinių atstovybių darbuotojams darbas rinkimų komisijose irgi nepalyginamai apsunktų žinant, kad apie 70 proc. piliečių užsienyje balsuoja paštu.

Balsavimo paštu organizavimas nuotoliniu būdu, iš namų, sunkiai įsivaizduojamas. Karantino sąlygomis dėl sulėtėjusio valstybių pašto tarnybų greičio rinkėjai tiesiog laiku negautų balsavimo biuletenių. Todėl balsavimas internetu galėtų būti labai praktiškas įrankio pritaikymas vienmandatėje apygardoje, kuri jungia užsienyje balsuojančius piliečius.

Šiuo metu Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kaip tik organizuoja antrąją „GovTech“ iššūkių seriją, kuria siekiama paskatinti greitesnį inovacijų diegimą viešajame sektoriuje. Suformuotų iššūkių iš institucijų yra laukiama iki balandžio 24 d. Tai yra puiki proga LR Vyriausybei, Teisingumo ministerijai, Vyriausiajai rinkimų komisijai, Užsienio reikalų ministerijai, Informacinės visuomenės plėtros komitetui pasinaudoti šia galimybe greičiau, nei leidžia standartiniai pirkimo būdai, įsigyti inovatyvius technologinius sprendimus saugiems Seimo rinkimams organizuoti. Tai reali galimybė greitai sukurti ir ištestuoti internetinio balsavimo įrankį, kurio Lietuvai gali prireikti jau šį rudenį arba per kitas ateities krizes. Labai prasmingą žingsnį į priekį būtų galima žengti jau šią savaitę!

Ruoštis nepageidaujamam scenarijui privalome nieko nelaukdami, kol dar nesame visiškoje krizėje, kol Lietuvos programuotojai masiškai neserga, kol šalies informacinių technologijų kompanijos nėra bankrutavusios arba visiškai įsipareigojusios kitų šalių projektams.

Galų gale net jei internetinio balsavimo įrankio šiais metais ir neprireiktų, įdirbis šioje srityje būtų naudingas tolimesnėje ateityje ir galėtų net tapti Lietuvos kompetencijų turtu pasaulinėje ekonomikoje. Nes jei naiviai tikimės, kad daugiau savo gyvenime neturėsime panašių pandemijų, ekologinių krizių ar panašių ekstremalių situacijų, tuomet galime drąsiai pradėti vadinti save didelių optimistų tauta.