Pasaulio lietuvių balsas

2020.04.07 19:16

Vengrijos lietuvių bendruomenės nariai pasakoja, kad į šią šalį juos atvedė mokslai ir meilė

LRT Plius TV žurnalas „Pasaulio Lietuva“2020.04.07 19:16

Vengrijoje ir jos sostinėje Budapešte netrūksta smalsių lietuvių turistų, tačiau retas tautietis šią valstybę pasirenka kaip vietą gyventi. „Į Vengriją dažniausiai važiuojama ne dėl finansinės gerovės, bet mokslų tikslais arba suradome antrąsias puses ir pasilikome“, – TV žygio komandai „Misija – Pasaulio Lietuva“ pasakoja Eglė Šilėnaitė-Enyed. Tad kokia gi ši valstybė ir kokius tiltus iš jos tiesia lietuviai?

Ar žinojote, kad vaikštinėdami Klaipėdoje galite atsidurti Debreceno gatvėje? Ir atvirkščiai – nuvykę į šį Vengrijos miestą surastumėte Klaipėdos gatvę. Ilgiau pakeliavę po Vengriją, jos vietovėse pastebėtumėte lietuviškus koplytstulpius.

Šią vidurio Europos šalį ir Lietuvą būtų galima pavadinti likimo seserimis. Nors mūsų kalbos turi visiškai skirtingas ištakas – lietuvių kalba priklauso indoeuropiečių kalbų grupei, vengrų – finougrų, tačiau mus sieja panašūs istoriniai įvykiai – siekdamos nepriklausomybės abi valstybės patyrė dramatiškus ir net tragiškus išgyvenimus. Bet šiandien mes ir vėl panašioje situacijoje – gyvename laisvoje Europoje.

Kai mažos smulkmenos tampa dar brangesnės

Susipažinę su Budapešte įsikūrusia Vengrijos lietuvių bendruomene, kurią sudaro apie šimtas mūsų tautiečių, pajustumėte jų didelį entuziazmą išsaugoti savo kalbą. Anot bendruomenės pirmininkės Valdonės Sakalauskaitės-Mosdoczi, kai kurie lietuviai, nors ir gimę Vengrijoje, nenori prarasti sąsajos su Lietuva.

„Neseniai bendruomenėje susikūrė vaikų klubas, į jį sūnų atveda ir vienas lietuvis, pats negyvenęs Lietuvoje, nes gimė ir užaugo Vengrijoje. Šis vyriškis kuo puikiausiai kalba lietuviškai. Su mielu noru ateina į vaikų klubą ir siūlo dažniau rengti susitikimus, nes jam svarbu, kad ir jo sūnus kalbėtų lietuviškai“, – patikina V. Sakalauskaitė-Mosdoczi.

Vengrijos lietuviai sako, kad būnant toli nuo gimtinės kiekvienas ženklas, pavyzdžiui, gatvėje nuaidėjusi sava kalba ar tiesiog pro šalį praskuodęs automobilis lietuviškais numeriais tampa dar svarbesnis. Na, o supažindinti vietinius su savo šalimi – didelis malonumas.

„Baltijos šalys Vengrijoje neretai palaikomos kaip vienetas. Todėl pristatydama Lietuvą visų pirma paaiškinu, kad tai yra atskira valstybė, parodau, kur ji yra. Žinoma, visada tenka ilgai pasakoti apie mūsų kalbą ir tai, kuo ji skiriasi nuo rusų kalbos“, – pasakoja E. Šilėnaitė-Enyed.

Lietuva vengrų akimis: dangus pas jus kitoks

Atrodo, vengrai išties domisi lietuviškąja kultūra ar papročiais, įsitraukia į lietuvių bendruomenės gyvenimą. Vietiniai vertina mūsų tautiečių pastangas išsaugoti ryšius su Lietuva.

„Šeima, į kurią nutekėjau, labai palaiko mintį, kad žmogus turi būti tas, kas esi. Mokaisi šalies, kurioje gyveni, kalbą, dirbi – puiku. Tačiau visų pirma yra tavo ištakos, tai, iš kur esi“, – pastebi V. Sakalauskaitė-Mosdoczi.

Lietuvių bendruomenės pirmininkė teigia, kad yra vengriškų kultūrinių tradicijų, kurios sutampa su lietuviškomis. Turime netgi bendrų patiekalų receptų. „Vengrai taip pat verda balandėlius. Visgi, jei prieš mano vyrą padėta lėkštė jo mamos ir mano mamos virtų balandėlių, mūsiškius jis suvalgo pirmiau“, – su šypsena kalba Valdonė.

Žinoma, daugybė vengrų ir lietuvių papročių skiriasi, tačiau pašnekovė ir čia įžvelgia pliusų. „Lietuviai turi tvirtas Kūčių vakarienės tradicijas. Vengrams ši diena yra labiau ramus pasibuvimas su šeima. Taigi, šeima iš mano vyro pusės žino, kad gruodžio 24 dieną visi rinksis pas Valdonę, valgysime lietuvišką Kūčių vakarienę“, – pasakoja Valdonė.

Įdomu, kad mūsų tautiečių antrosios pusės, atvykusios pasisvečiuoti į Lietuvą, atkreipia dėmesį į žavias detales, kurios mums tarsi savaime suprantamos ir įprastos.

„Kartą vyras pastebėjo, kaip žemai Lietuvoje matyti dangus. Atrodo, lyg debesys liestų medžių viršūnes. Išties, kai atkreipiau dėmesį, pradėjau to labai ilgėtis. Tai vienas tų dalykų, kurių negaliu supakuoti į lagaminą ir atsivežti. Kaip ir šeima, draugai, lietuviškas maistas ar Lietuvos kvapas – jis kitoks nei svetur“, – kalba E. Šilėnaitė-Enyed.

Lietuvybė – tai jausmas širdyje

Pasaulio lietuvis ar emigrantas – kurį iš šių apibūdinimų renkasi Vengrijos lietuvių bendruomenės nariai? E. Šilėnaitė-Enyed sako, kad lietuvis, gyvenantis ne Lietuvoje, bet veikiantis išvien su Lietuva, yra pasaulio lietuvis. Ne emigrantas.

Paklausta, kas jai yra lietuviškoji tapatybė, Eglė netrunka atsakyti, kad tai visų pirma jausmas širdyje – kaip jautiesi kitam save pristatydamas ar pasakodamas apie savo šalį. Savo ruožtu kita Vengrijos lietuvė Neringa Ruzsics sako, kad lietuvybės jausmą ir norą jį puoselėti labai nori perduoti savo vaikams, nesvarbu, kuriame pasaulio krašte jie ateityje pasirinks gyventi.

„Išvykusi iš Lietuvos ir apsigyvenusi Vengrijoje pajutau, kad patriotiškumo jausmas manyje sustiprėjo. Tapau aktyvesnė, sukūrėme lietuvių vaikų klubą. Stengiuosi, kad mano dukros kalbėtų lietuviškai, nesvarbu, jos gyvens Lietuvoje ar ne. Gyvenu viltimi, kad jos tęs tai, ką pradėjau aš“, – viliasi N. Ruzsics.

Atvedė mokslai arba meilė

TV misijai „Pasaulio Lietuva“ pasiteiravus, ar juntama „siena“ tarp Vengrijos lietuvių ir geografinėje Lietuvoje gyvenančių tautiečių, E. Šilėnaitė-Enyed sako patyrusi, kad „siena“ ypač pasijuto 2019 metais rinkimų metu.

Tada surengus referendumą buvo svarstomas Konstitucijos pakeitimas dėl galimybės išsaugoti Lietuvos pilietybę. Eglės pastebėjimu, dalis tautiečių tuomet kėlė klausimą: kam emigrantams, pasirinkusiems gyvenimą kitoje šalyje, reikalinga Lietuvos pilietybė?

„Norėčiau, kad Lietuvoje žmonės žinotų, jog mes ne nuo kažko blogo bėgome, nesame ir tremtiniai, tiesiog gyvenimas nunešė kitur. <...> Į Vengriją dažniausiai važiuojama ne dėl finansinės gerovės, bet mokslų tikslais arba suradome antrąsias puses ir pasilikome.

Tikiu, kad „sienas“ galime sugriauti kalbėdamiesi. Tie, kas išvažiuoja, turi kalbėti su pasilikusiais namuose, o likę turi suprasti, kad jeigu žmogus išvažiavo, tai nereiškia, jog jis nori atsikratyti ir savo šaknų. Tai ne tas pats. Gyvename tokiame amžiuje, kai turime maišytis, turime keliauti – taip yra“, – neabejoja E. Šilėnaitė-Enyed.

Plačiau „Misija – Pasaulio Lietuva“ laidoje.

Pirmoji dalis iš Vengrijos:

Pasaulio Lietuva. TV žurnalas

Antroji dalis iš Vengrijos:

Pasaulio Lietuva. Tautiečiai užsienyje vienijasi: didžiausias dėmesys per pandemiją – pažeidžiamiausiems

Naujausi