Norintiems sugrįžti

2021.11.11 20:22

Darbo paieškos grįžus iš užsienio: kokie klausimai dažniausi ir kokiais dokumentais pasirūpinti?

Ugnė Jonaitytė, Kristina Kybartaitė, LRT.lt2021.11.11 20:22

Patirtį svetur kaupę lietuviai, nusprendę grįžti į tėvynę, turi ne vieną klausimą apie įsidarbinimo galimybes. LRT.lt pasidomėjo, kokius esminius aspektus reikėtų žinoti į Lietuvą parvykstantiems emigrantams.

Domisi galimybėmis įkurti verslą ir darbu per nuotolį

Pasak projekto „Renkuosi Lietuvą“ konsultantės Snežanos Starovoitovos, grįžtantys emigrantai dažniausiai domisi, ar užsienyje įgytas diplomas arba sukaupta darbo patirtis bus vertinga Lietuvoje. Pašnekovės teigimu, tam tikrų sektorių darbuotojai, grįžtantys iš užsienio, netgi turi pranašumą.

„Pavyzdžiui, IT įmonės dažnai renkasi asmenį, kuris turi užsienyje įgytos patirties. Dauguma darbdavių mano, kad emigracijos patirties įgiję darbuotojai dažnai turi vertingos patirties ar įgūdžių, kurių neturi kiti darbuotojai. Tai rodo šiemet „Sprinter“ ir „Renkuosi Lietuvą“ atlikto tyrimo „darbdavių nuostatos dėl grįžtančių migrantų“ duomenys“, – komentuoja S. Starovoitova.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad grįžtantys lietuviai dažnai ne samdomą darbą renkasi, o imasi nuosavo verslo. „Iš užsienio jie parsiveža ne tik santaupų, bet ir verslo idėjų, kurias nori įgyvendinti Lietuvoje. Juos labiausiai domina verslo formos, valstybės parama verslui bei mokesčiai.

Pastaruoju metu pastebime ir naują tendenciją – padaugėjo užklausų iš tų, kurie planuoja grįžti gyventi į Lietuvą, tačiau nori tęsti darbą užsienyje nuotoliniu būdu. Juos domina mokesčių klausimai, sveikatos priežiūros paslaugos Lietuvoje“, – pažymi pašnekovė.

Anot konsultantės, grįžusieji gali ieškotis darbo savarankiškai, kreiptis į įdarbinimo agentūras arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

„Paprastai patariame registruotis Užimtumo tarnyboje, nes tuomet asmuo apdraudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis“, – dėsto S. Starovoitova.

Gausu norinčiųjų keisti profesiją

Jos teigimu, atvejai, kai iš užsienio grįžę lietuviai nori keisti darbo sritį, yra gana dažni. Tokie tautiečiai taip pat nukreipiami į Užimtumo tarnybą.

„Čia asmenims gali būti pasiūlyta galimybė persikvalifikuoti, finansuojamos profesinio mokymo paslaugų išlaidos, skiriama stipendija, padengiamos kelionės ir apgyvendinimo išlaidos.

Tiesa, prioritetas teikiamas regioniniu ar nacionaliniu lygiu paklausioms profesijoms. Su persikvalifikuoti norinčiu asmeniu sudaroma trišalė arba dvišalė sutartis, kuria jis įsipareigoja, kad išdirbs pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją ne trumpiau kaip 6 mėnesius“, – aiškina pašnekovė.

Kokiais dokumentais pasirūpinti?

S. Starovoitova pažymi, kad norint įrodyti darbo patirtį vertėtų turėti darbo sutartis. Jei asmuo užsienyje baigė studijas, su tai patvirtinančiu dokumentu reikėtų kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą dėl kvalifikacijos pripažinimo.

Tam tikri dokumentai užtikrina ir galimybę gauti nedarbo išmokas.

„Jeigu asmuo registruotas Užimtumo tarnyboje ir atitinka nustatytus reikalavimus, darbo paieškos laikotarpiu jam gali būti mokama nedarbo išmoka. Jeigu asmuo neturi pakankamo stažo nedarbo išmokai Lietuvoje gauti, bet dirbo kitoje ES valstybėje narėje, Šveicarijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Ukrainoje ar Baltarusijoje, jis gali pateiktį dokumentą, įrodantį nedarbo draudimo laikotarpius užsienyje (dokumentas PD U1). Tuomet užsienyje įgytas nedarbo draudimo stažas bus įskaitytas Lietuvoje.

Jeigu asmuo gavo nedarbo išmoką ES, EEE šalyje ar Šveicarijoje, jis turi teisę išvykti ieškoti darbo į Lietuvą ir šiuo paieškos laikotarpiu gauti išmoką iš užsienio šalies (ją eksportuoti į Lietuvą). Šiuo atveju, atvykus į Lietuvą, jam reikia pristatyti Užimtumo tarnybai PD U2 formą“, – vardija specialistė.

Kai kurie darbdaviai vertina atsargiai

S. Starovoitova sakė, kad darbdavių požiūrį į grįžtančius iš užsienio darbuotojus galima vertinti dvejopai. Viena vertus, užsienyje dirbę ar studijavę kandidatai dažniau laikomi lankstesniais, imlesniais naujovėms, lengviau prisitaikančiais prie skirtingų darbo sąlygų ar žmonių, atsparesniais stresui, dažnai turinčiais geras užsienio kalbos žinias, bendravimo įgūdžių, platesnę pasaulėžiūrą, tad galinčiais pasidalyti užsienietiška darbo praktika.

Vis dėlto, pasak pašnekovės, remiantis Darbdavių nuomonės tyrimu dėl Lietuvoje ir užsienyje patirtį įgijusių darbuotojų vertinimo, kandidatą galima vertinti ir kaip rizikingą.

„Lankstumas ir imlumas siejamas su darbuotojo nepastovumu: jei darbovietė neatitiks jo lūkesčių, be didelių skrupulų ją paliks. Be to, Lietuvos darbdaviai nuogąstauja, kad iš užsienio grįžę migrantai tikisi didesnių atlyginimų, nei šiandien pasiruošęs mokėti Lietuvos verslas.

Jai pritaria įdarbinimo agentūros „Headex“ Personalo ir rinkodaros departamento vadovė Toma Stonkienė.

„Matome tendenciją tarp grįžtančiųjų, kad jie yra reiklesni darbo užmokesčiui ir sąlygoms, turi aiškius reikalavimus būsimam darbdaviui“, – sakė ji.

T. Stonkienė taip pat pridūrė, kad atlyginimai vis darb patrauklesni užsienyje.

„Vertinant darbo užmokesčio sąlygas, kol kas patrauklesnė kryptis išlieka užsienio šalys. Visuomet kandidatai, turintys analogiškos darbo patirties, yra pranašesni ir gali laisviau rinktis nei tie, kurie tokios patirties neturi. Jei darbuotojas turi patirties, nesvarbu, ar įgytos užsienyje, ar Lietuvoje, jis bus prioritetinis pasirinkimas darbdaviui tiek Lietuvoje, tiek užsienyje“, – LRT.lt sakė ji.

Vis dėlto, pašnekovės teigimu, darbdaviai ima labiau vertinti darbuotojų motyvaciją ir iniciatyvą, ne tik patirtį. Ir nesvarbu, ar ji kaupta Lietuvoje, ar užsienyje.

Grįžusieji dažniau ieško nekvalifikuoto darbo

T. Stonkienė pasakojo, kad, remiantis jos įmonės duomenimis, šiuo metu darbo jėgos paklausa aktualiausia gamybos ir logistikos srityse. Darbdaviai ieško komandų lyderių, pakuotojų, prekių surinkėjų, krovėjų. Tiesa, nemažai galimybių įsidarbinti ir vadybą išmanantiems asmenims.

Jau minėtas tyrimas rodo, kad galimybės sėkmingai įsidarbinti Lietuvoje grįžus iš užsienio labai priklauso nuo veiklos sektoriaus ir įmonės tipo: tarptautinei patirčiai atviresnis IT sektorius ir didelės tarptautinės įmonės, atsargiau emigrantus vertina prekybos ir statybos sektoriai, taip pat mažos įmonės.

Vis dėlto patys grįžtantys emigrantai, T. Stonkienės teigimu, ne visada ieško tokio darbo, kuriam reikia specifinių žinių.

„Dažniau pasitaiko, kad iš emigracijos grįžę asmenys ieško nekvalifikuoto darbo. Tačiau, jeigu grįžta po ilgesnio laiko emigracijoje, dažnai turi įgiję aukštesnių profesinių žinių ir ieško aukštesnės vadybinės kvalifikacijos darbo“, – sakė ji.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt