Norintiems sugrįžti

2021.08.23 19:03

Artėja nauji mokslo metai: su kokiais iššūkiais susiduria į Lietuvą grįžtančių emigrantų vaikai?

LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt2021.08.23 19:03

Artėjant mokslo metams į Lietuvą iš užsienio grįžtančių šeimų vaikams kyla iššūkių. Kokią pagalbą teikia mokyklos priimdamos grįžtančiuosius ir kaip paruošti vaikus naujai pradžiai, LRT RADIJO laidoje „Lietuvos diena“ pasakojo „Renkuosi Lietuvą“ konsultantė Agnė Kurpytė-Nishnianidze ir Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Malcevičius.

A. Kurpytė-Nishnianidze pasakojo, kad vasaros laikotarpiu jaučiamas padidėjęs susidomėjimas galimybėmis integruoti ir mokyti grįžtančių emigrantų vaikus. Pasak jos, kreipiasi tiek jau esantieji čia, tiek dar tik planuojantieji parvykti.


„Kreipiasi įvairios grupės, pavyzdžiui, kartais kreipiasi asmenys, kurie dar tik planuoja grįžti į Lietuvą ir domisi dokumentais, kuriuos reikia parsivežti, formomis ar apskritai pasiruošimu. Arba kreipiasi asmenys, kurie jau yra Lietuvoje ir kuriuos domina pats procesas“, – kalbėjo pašnekovė.

Ji sakė, kad per mėnesį vasaros laikotarpiu sulaukiama apie šimto užklausų į Lietuvą grįžtančių vaikų mokymo temomis.

Kur ieškoti informacijos?

„Renkuosi Lietuvą“ konsultantė laidoje patarė, kur verta pradėti ieškoti informacijos, nusprendus grįžti gyventi į tėvynę.

„Visų pirma galiu paminėti Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, jos puslapį. Jeigu, tarkime, tėvelius domina bendroji informacija apie patį priėmimą, priėmimo tvarką, kalbas, tai informacijos ieškoti galima ten. Taip pat ministerija turi paruošusi atskirą skiltį tėvams. Ten informacija yra pritaikyta grįžtantiesiems su vaikais.

Taip pat rekomenduoju pasidomėti savivaldybių puslapiuose, ten pateikiama informacija apie priėmimą. Jeigu žinote, į kurią mokyklą norite pretenduoti, galite pasidomėti jos puslapiu, nes ten yra konkreti informacija apie priėmimą, kontaktai, į ką kreiptis“, – kalbėjo A. Kurpytė-Nishnianidze.

Ji taip pat sakė rekomenduojanti užeiti į puslapį „Renkuosi Lietuvą“, nes organizacija konsultuoja asmenis, kurie grįžta į Lietuvą, ir gali padėti, patarti arba tiesiog nukreipti ten, kur būtų daugiau informacijos.

Pandemijos ribojimai klausimų nesukelia

Nors dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos įvairiose šalyse taikomi skirtingi ribojimai, skirtinga skiepijimo politika, pasak A. Kurpytės-Nishnianidze, praktikoje grįžtantiesiems kliuvinių tai nesudaro.

„Visų pirma didžioji dalis šeimų grįžta iš Europos Sąjungos. Kita dalis, kuri grįžta iš kitų šalių, irgi neretai yra paskiepyti vakcinomis, kurias pripažįsta ES. Kol kas galiu teigti, kad problemų neturėtų kilti“, – teigė ji.

Pašnekovei antrino Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos direktoriaus pavaduotojas M. Malcevičius. Pasak jo, tėvams klausimų dėl skiepų ar pandeminės situacijos nekyla arba kyla nedažnai.

„Šią vasarą turėjau apie 30 tėvelių skambučių. Pagrindinis dalykas yra vieta mokykloje. Po to jau visa kita“, – teigė jis ir sakė, jog mokykloje, kurioje jis dirba, didžiausia problema yra tai, kad klasės užsipildo labai greitai ir kartais vaikams tiesiog neužtenka vietos.

Pasak M. Malcevičiaus, mokykloje, kurioje dirba, taip pat jaučiamas grįžtančiųjų gyventi į Lietuvą pagyvėjimas – tėvai ir skambina, ir nori susitikti. Labiausiai juos domina sąlygos, kurias mokykla gali pasiūlyti iš užsienio grįžusiam vaikui.

„Dar pastebime, kad kiekviena šeima, kuri skambina, dažniausiai būna atlikusi didžiulius namų darbus, žino, kokia ta mokykla, žino apie jos darbo su iš užsienio grįžtančiais vaikais specifiką“, – sakė jis.

Adaptacija priklauso ir nuo mokyklos, ir nuo tėvų

Kaip kalbėjo „Sandoros“ progimnazijos direktoriaus pavaduotojas, į Lietuvą grįžusio vaiko adaptacija pirmiausia priklauso nuo situacijos šeimoje. Pavyzdžiui, jei vaikas niekada nesimokęs lietuvių kalbos, tai vertinama atitinkamai.

„Tada labai intensyviai dirba vaiko gerovės komisija, nustatome vaiko žinių lygį ir stengiamės perdėlioti mokomuosius dalykus. Tarkim, jei vaikas grįžo iš anglakalbės šalies, natūralu, kad jo anglų kalbos žinios bus gerokai geresnės nei bendraamžių. Yra galimybė, tą numato ugdymo planai, tiesiog atsisakyti tam tikro valandų skaičiaus anglų kalbos pamokų ir tas pamokas skirti lietuvių kalbai“, – tvirtino jis.

M. Malcevičius dėstė, kad taip pat daug dėmesio skiriama vaiko integravimui ne tik per formalųjį ugdymą, bet ir neformalųjį. Pavyzdžiui, paskiriamas vaikas mentorius ir jis lydi atvykusį mokinį, kad šis jaustųsi saugiau.

„Intensyviai bendradarbiaujama su tėveliais, tariamasi, kaip suteikti visokeriopą pagalbą, kad tas ugdymo procesas nenutrūktų tiek mokykloje, tiek neformaliajame ugdyme, tiek namuose“, – tvirtino pašnekovas.

Specialios programos

A. Kurpytė-Nishnianidze teigė, kad ir statistika rodo, jog vis daugėja mokinių, kurie atvyksta į Lietuvą iš kitų šalių.

„Ministerija į tai kreipia dėmesį ir stengiasi reaguoti. Visų pirma ministerija padidino finansavimą būtent ugdymui tų vaikų, kurie grįžta iš kitų šalių. Taip pat yra parengtos rekomendacijos mokykloms, kaip dirbti su šiais vaikais, kaip juos labiau paruošti. Yra parengtas integracinis lituanistinio ugdymo planas“, – dėstė ji.

„Renkuosi Lietuvą“ konsultantė taip pat minėjo, kad nuo 2019-ųjų veikia mokyklų tinklas, kurio tikslas yra stiprinti mokyklas, kad jos galėtų visapusiškai padėti integruotis grįžtantiems vaikams ir atlieptų jų tiek akademinius, tiek socialinius ar emocinius poreikius.

„Šiuo metu šiame projekte dalyvauja 10 savivaldybių, bet skaičius vis didėja. Mokyklos vis labiau ruošiamos. Jeigu kalbame apie tas mokyklas, kurios jau yra šiame tinkle, jos turi apmokytų mokytojų, kurie nuo mokslo metų pradžios padeda kitiems mokytojams, turintiems mažiau patirties. Yra aktyvus bendradarbiavimas tarp tėvų ir mokytojų, sudaromas individualus planas, yra papildomų pamokų, mokinys gali turėti mentorių, kuris padės pritapti. Mokyklos yra neblogai pasiruošusios“, – vertino A. Kurpytė-Nishnianidze.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt