Norintiems sugrįžti

2021.06.09 11:11

Kaunas vilios emigrantus sugrįžti – žada dvikalbes švietimo įstaigas ir sutvarkytą infrastruktūrą

Kristina Karlonė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.06.09 11:11

Kaunas kelia tikslą, kad mieste apsigyventų bent 10 procentų grįžtančiųjų ir taip padidinti gyventojų skaičių. Tam savivaldybė užsakė apklausas ir rengia strategiją. Emigrantams ketinama siūlyti dvikalbes švietimo įstaigas, sutvarkytą infrastruktūrą.

Norvegijos kraštovaizdis kaunietei Nerijai Cymermonienei gerai pažįstamas. Šioje šalyje keturis vaikus su vyru auginanti moteris gyvena jau 8 metus. Vaikams lankant norvegiškas mokyklas, sako kol kas sprendimas grįžti į Lietuvą atidėtas neapibrėžtai ateičiai.

„Viskas sukasi aplink vaikus ir kai vaikai pradeda eiti į mokyklas, turi priimti tam tikrą sprendimą. Na ir priėmėme sprendimą, kad liksime“, – pasakoja moteris.

Kaunas bando prisivilioti emigrantus: žada dvikalbes mokyklas, tvarko infastruktūrą

Norvegijoje įsikūrusi kaunietė dirba mokytoja norvegų mokykloje. Yra įkūrusi ir lietuvių mokyklą, kurioje savaitgaliais moko čia gyvenančių tautiečių vaikus.

„Procentų mano mokyklos vaikų arba ikimoklinukai, arba pradinukai tėvams svarbu kad jie išmoktų tą kalbą būtų toje aplinkoje ir daugelis tikrai svarsto apie grįžimą į Lietuvą“, – sako N. Cymermonienė.

Emigrantų susigrąžinimą Kaunas įtraukė į savo strateginius ilgalaikius tikslus. Jie viliojami tvarkoma infrastruktūra, dvikalbes programas turinčiais darželiais, mokyklomis, per pastaruosius metus 13 procentų išaugusiu vidutiniu darbo užmokesčiu.

„Jie patys norėtų grįžti, jeigu čia būtų įmanoma pragyventi. Tai čia turi būti infrastruktūra, ką mes sutvarkėme, bet ir vieta nueiti į baseiną, nueiti į ledo areną, futbolo stadioną, darželį, mokyklą restoraną, visur“, – aiškina Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Kad emigrantų vilionės būtų tikslingesnė miestas rengia jų apklausą – kas paskatino išvykti ir kas paskatintų grįžti. Atsakymus jau pateikė beveik 200 žmonių.

„Kaune virš 2 tūkstančių daugiau atvyksta nei išvyksta. Matome, kad išlaikyti ir padidinti šitą tendenciją ir, jeigu pasiektume bent 10 procentų grįžtančiųjų apsigyvenimą Kaune, būtų neblogas rezultatas“, – teigia Kauno administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis.

Iš migracijos grįžusių aukštos kvalifikacijos specialistų socialinę veiklą analizuojantis antropologas prof. Vytis Čiubrinskas sako, kad labiausiai linkę grįžti tie, kurie palaiko aktyvius socialinius ryšius su šeima, draugais, kolegomis.

„Laikini grįžimai yra labai svarbūs, tai yra žvalgyba „ar grįšiu, kada grįšiu“. Ir per tą galima daug nuveikti, jei miesto valdžia ar kitos organizacijos sutelktų dėmesį į juos, pakviestų į tam tikrus renginius“, – pabrėžia VDU Socialinės antropologijos centro vadovas prof. V. Čiubrinskas.

Į Lietuvą praėjusiais metais gyventi grįžo 20 tūkstančių Lietuvos piliečių.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.