Norintiems sugrįžti

2021.06.05 22:22

LRT trumpai. Ar priklauso nedarbo išmoka, jei grįžus iš užsienio nepavyksta susirasti darbo?

Kristina Kybartaitė, LRT.lt2021.06.05 22:22

Į Lietuvą grįžti nutarusiems tautiečiams neretai iškyla klausimas – ką daryti, jei iškart nepavyks susirasti darbo? Ar priklauso kokia nors parama, jei pastaruosius metus ar keletą darbo stažas kauptas užsienyje? LRT.lt trumpai pateikia, ką reikia žinoti.

Kas turi teisę gauti nedarbo išmoką?

Teisę į nedarbo išmoką turi Užimtumo tarnyboje įsiregistravę asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas, jei per pastaruosius 30 mėnesių iki įsiregistravimo bedarbiu dienos jie turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą.

Kaip LRT.lt portalui aiškino „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Malgožata Kozič, į nedarbo socialinio draudimo stažą įskaitomi ir tie laikotarpiai, kai žmogus dirbo kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse (Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine) ar Šveicarijos Konfederacijoje ir tuo laikotarpiu buvo draudžiamas nedarbo draudimu, kaip to reikalauja tų valstybių teisės aktai.

„Kitose valstybėse įgytus nedarbo draudimo laikotarpius patvirtina tų valstybių kompetentingų įstaigų išduotas PD U1 dokumentas (šį dokumentą žmogus turėtų išsiimti toje valstybėje, kurioje dirbo) arba struktūrizuotas elektroninis dokumentas SED U002“, – dėstė ji.

Ką daryti neturint PD U1 dokumento?

Kai gyventojai, dirbę kitose valstybėse narėse, neturi PD U1 dokumento, atvykę į bet kurį „Sodros“ skyrių ar prisijungę prie asmeninės paskyros gali pateikti prašymą tarpininkauti dėl nedarbo socialinio draudimo laikotarpių, įgytų kitoje valstybėje, patvirtinimo.

„Pageidautina, kad žmogus prie prašymo pateiktų ir dokumentus (darbo sutartį, susitarimus ir kita), suteikiančius papildomą informaciją apie buvusį darbą ir darbdavį kitoje valstybėje, – tai leistų greičiau gauti norimą informaciją. Tokiu atveju „Sodra“ pati kreipsis į užsienio valstybės kompetentingą instituciją dėl duomenų apie užsienyje įgytą nedarbo draudimo stažą gavimo“, – aiškino M. Kozič.

Anot specialistės, kiekvienas bedarbis, Užimtumo tarnyboje pildydamas prašymą skirti nedarbo išmoką, turėtų nurodyti, ar nėra dirbęs kitoje valstybėje narėje. Tai leistų laiku gauti tinkamą informaciją iš kitų valstybių ir priimti sprendimus dėl išmokų skyrimo ar neskyrimo.

Ar galima nedarbo išmoką persikelti į kitą valstybę?

Kai žmogus, gaunantis nedarbo išmoką vienoje valstybėje narėje, vyksta ieškoti darbo į kitą valstybę, jis darbo paieškos laikotarpiu gali persikelti nedarbo išmoką, tai yra galimas vadinamasis nedarbo išmokos eksportas.

„Kai nedarbo išmoka buvo paskirta užsienyje, į Lietuvą grįžęs ieškoti darbo asmuo turi per užsienio užimtumo tarnybos išduotame specialiame dokumente PD U2 nurodytą laikotarpį, paprastai per 7 dienas, užsiregistruoti Lietuvos užimtumo tarnyboje ir pateikti šį dokumentą. Nedarbo išmokos eksportas paprastai nustatomas trims mėnesiams, pavieniais atvejais nedarbo išmoką paskyrusios valstybės užimtumo tarnyba šį terminą gali pratęsti dar trims mėnesiams, tačiau neviršijant paskirtosios nedarbo išmokos likusios neišmokėtos trukmės“, – LRT.lt dėstė M. Kozič.

Ar galima gauti nedarbo išmoką keliose valstybėse?

Žmogus tuo pačiu metu negali gauti nedarbo išmokos iš kelių valstybių. Kai asmuo pateikia prašymą skirti nedarbo išmoką ir ji paskiriama Lietuvoje, tačiau bedarbiui tuo pačiu metu nedarbo išmokos eksportą į Lietuvą vykdo kita valstybė narė, Lietuvoje paskirta nedarbo išmoka nemokama. Ji gali būti mokama tik pasibaigus nedarbo išmokos eksportui iš kitos valstybės, LRT.lt aiškino specialistė.

Kaip skaičiuojama nedarbo išmoka?

Kaip dėstė M. Kozič, nedarbo išmokos dydį sudaro dvi dalys – pastovioji ir kintamoji. Pastovioji nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimalios mėnesio algos (MMA). 2021 metais MMA siekia 642 eurus, taigi pastovioji nedarbo išmokos dalis yra 149,39 euro.

„Apskaičiuojant kintamąją nedarbo išmokos dalį įvertinamos gavėjo draudžiamosios pajamos, turėtos per 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.

Pavyzdžiui, jei žmogus registravosi Užimtumo tarnyboje šių metų balandžio mėnesį, buvo vertinamos jo draudžiamosios pajamos, turėtos 2018 metų rugsėjo–2021 metų vasario mėnesiais“, – teigė specialistė.

Pasak jos, nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius, tačiau jos dydis kas tris mėnesius keičiasi. Pirmus tris mėnesius kintamoji išmokos dalis sudaro 38,79 proc. asmens vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų, ketvirtą–šeštą mėnesius – 31,03 proc., o septintą–devintą mėnesius – 23,27 proc. asmens vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų.

Pavyzdžiui, darbo netekusio žmogaus vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos siekė 800 eurų. Sudėjus pastoviąją ir kintamąją nedarbo išmokos dalis, pirmus tris mėnesius toks žmogus gautų 459 eurų dydžio nedarbo išmoką, nuo 4 iki 6 mėnesio – 397 eurų dydžio išmoką, o paskutinius tris mėnesius – 335 eurų išmoką.

„Maksimalus nedarbo išmokos dydis yra susietas su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu, galiojusiu šalyje užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo žmogaus įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos. Taigi, asmenims, Užimtumo tarnyboje užsiregistravusiems šių metų antrąjį ketvirtį, maksimali nedarbo išmoka siekia 879 eurus“, – paaiškino „Sodros“ atstovė.

Norėdami sužinoti, kokio dydžio nedarbo išmoka jums priklauso, galite pasinaudoti skaičiuokle.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.