Norintiems sugrįžti

2021.01.04 20:03

Ketinantis grįžti emigrantas susidūrė su dilema dėl būsto: advokatas paaiškino, kaip išvengti problemų

LRT.lt2021.01.04 20:03

Londone dirbantis ir gyvenantis Kastytis savo ateitį sieja su Lietuva, todėl čia įsigijo butą ir ketina sugrįžti. Lietuvis svarsto apie tai, kad kol pats sugrįš į tėvynę, savo būstą galėtų išnuomoti. Advokatas jam patarė, ką reikėtų žinoti. 

„Šiuo metu jau kuris laikas gyvenu Londone. Tačiau susitaupęs pinigų nusipirkau būstą Kaune. Kadangi planuoju sugrįžti gyventi į Lietuvą, būstą norėjau keleriems metams, kol dar daugiau užsidirbsiu, išnuomoti.

Beje, taip pat girdėjau, kad jei, pavyzdžiui, bute apsigyvena žmonės su vaikais, net jei jie nemoka mokesčių, negali iškeldinti, negali palikti vaiko be stogo. Ar tai tiesa, ar mitas? Kokias teises čia turi būsto savininkas?“ – teiravosi skaitytojas.

Šį skaitytojo klausimą pateikėme advokatų kontoros „Žiemelis, Valys, Rugys ir partneriai“ advokatui Karoliui Rugiui. Pasak specialisto, gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys tarp fizinių asmenų gali būti sudaromos žodžiu.

Tačiau terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, nepaisant to, kas yra jos šalys, anot teisininko, turi būti sudaroma raštu. Pažymėtina, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešame registre.

Emigracijoje šiuo metu gyvenančiam Kastyčiui advokatas pataria, nepriklausomai nuo to, ar yra sudaroma terminuota nuomos sutartis, raštu sudaryti nuomos sutartį, nes žodinė nuomos sutartis gali neapsaugoti nuomotojo interesų tuo atveju, jeigu iškiltų ginčas.

Detaliai ir išsamiai surašytos šalių teisės ir pareigos pasirašytoje nuomos sutartyje ne tik kad įtvirtina nuomotojo teises, tačiau ir apsaugo jo turtinius ir neturtinius interesus. Tokia sutartis reikalinga ir nuomininkui, nes ji apsaugo nuo nepagrįstų nuomotojo veiksmų, reikalavimų ir pan.

„Neturint raštu sudarytos nuomos sutarties arba ją sudarius žodžiu, kiekviena sutarties šalis ją gali aiškinti skirtingai bei interpretuoti sau palankesniu būdu. Nesant rašytinės formos sutarties, nuspręsti, kuri šalis yra teisi, dažnai būna sudėtinga. Taigi, manytina, kad raštu sudarytos sutarties neturėjimas ne tik kad apsunkins nuomos sutarties šalių santykius, tačiau bus nenaudingas nuomotojui, nes nuomos sutartis gali jam garantuoti papildomai įtvirtintas teises, pvz. reikalavimą dėl netesybų, baudos taikymo, žalos atlyginimo ir pan.

Juo labiau kad nuomos sutartyje ir jos prieduose nuomotojas gali detaliai numatyti ne tik kartu su patalpomis perduodamus objektus, tačiau ir jų būklę bei vertę, todėl, kilus ginčui, nuomotojui ne tik bus paprasčiau įrodyti padarytos žalos dydį, tačiau ir reikalauti jos atlyginimo“, – teigia advokatas.

Pasak K. Rugio, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad raštu sudaryta nuomos sutartis yra naudinga ne tik nuomotojui, tačiau ir nuomininkui, kadangi nuomos sutartis įtvirtina ir apibrėžia nuomos sąlygas, todėl pats nuomininkas gali jaustis saugiau, nes raštu sudaryta sutartis užtikrina didesnį nuomos šalių santykių stabilumą ir detalesnę nuomininko teisių bei interesų apsaugą.

„Vertinant iškeldinimo klausimą, pasakytina, kad nuomotojas nuomininkų savavališkai neturi teisės iškeldinti. Iškeldinimo veiksmus galima pradėti tuomet, kai sueina nuomos sutarties terminas ir ji nėra pratęsiama naujam periodui, taip pat kuomet nuomos sutartis yra nutraukiama vienašališkai ar abiejų šalių susitarimu, o nuomininkas atsisako išsikeldinti gera valia.

Siekiant inicijuoti iškeldinimą, nuomininkams pirmiausia turi būti pateikiama pretenzija raštu dėl išsikeldinimo, nurodant, per kiek laiko jie turi išsikraustyti iš gyvenamosios patalpos. Suteiktas terminas turi būti protingas ir nustatytinas atsižvelgiant į kiekvienos situacijos aplinkybes“, – kalba jis.

Nuomininkams nereaguojant į pateiktą pretenziją ir neatlaisvinant gyvenamosios patalpos, reikalinga kreiptis su ieškiniu į teismą dėl iškeldinimo. Teismui priėmus sprendimą dėl iškeldinimo ir jam įsiteisėjus, teismas išduoda vykdomąjį raštą, šio rašto pagrindu pagal išieškotojo (nuomotojo) prašymą antstolis pradės iškeldinimą iš gyvenamosios patalpos. Iškeldinimas galimas tik turint teismo sprendimą.

K. Rugio teigimu, teismai kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir būtinumo asmens nenaudai priimti griežčiausią teisinę sutarties pažeidimo priemonę – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų. Iš tiesų, svarbu ir tai, ar nuomininkas turi nepilnamečių vaikų, kadangi yra vertinama ir ta aplinkybė, ar iškeldinus nuomininką jo nepilnamečiai vaikai turės kitą gyvenamąjį būstą ir iškeldinimas nepažeis jų teisių.

Taigi, būsto savininkas savavališkai negali iškraustyti nuomininkų, o pats iškeldinimas, nesant nuomininko geros valios, gali užtrukti palyginti ilgą laiką. Jeigu nuomininkas būstą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota perduoti būstą, bei atlyginti nuomotojo patirtus nuostolius.

Svarstote apie grįžimą į Lietuvą, tačiau turite klausimų? Siųskite juos el. paštu lituanica@lrt.lt. Mūsų pakalbintų įvairių sričių ekspertų patarimus rasite „Lituanicoje“.