Norintiems sugrįžti

2020.11.25 10:57

Lietuvė ir britas nesutaria, kurią šalį rinktis gyventi: psichoterapeutė pataria, kaip kalbėtis apie skirtingus norus

Ugnė Jonaitytė, LRT.lt2020.11.25 10:57

Anglijoje gyvenanti lietuvė Eimantė po 9-erių metų užsienyje norėtų grįžti į Lietuvą, tačiau tokio žingsnio nepalaiko jos vyras britas. Moteris laiške „Lituanicai“ pasakoja, kad anksčiau į tokią idėją sutuoktinis žvelgė pozityviai ir ji nesupranta, kodėl dabar nebenori leistis į kalbas. Anot psichoterapeutės, šeimų ir porų konsultantės Aurimos Dilienės, tokios situacijos tarp mišrių šeimų nėra retos.

Kaip laiške dėsto Eimantė, su britu vyru Anglijoje jiedu gyvena 6-erius metus ir augina 2-ejų dukrytę. Lietuvė rašo, kad, gimus vaikui, noras grįžti į Lietuvą sustiprėjo. Apie galimybę persikelti į jos gimtąją šalį moteris sako kalbėjusi su vyru ir anksčiau, jis tuomet patikino, kad šeima galėtų pagalvoti apie persikraustymą, kad jam Lietuva labai patinka.

„Bet paskutiniu metu situacija pasikeitė, kai tik užsimenu, jis nenori leistis į kalbas, sako, kad jam nebus kuo užsiimti Lietuvoje ir kam kažką keisti, kai gerai gyvename Anglijoje. Man liūdniausia, kad jis net nenori kalbėti šita tema, realiai pasverti visų ir prieš, nors žino, kad man tai labai svarbu. Atrodo, vienas jau nusprendė, kas mūsų šeimai geriau, nors iš tikrųjų galvoja tiesiog apie save“, – pasakoja skaitytoja.

Ji tikina žinanti, jog išvykti į kitą šalį nėra paprasta. Anot lietuvės, pati Anglijoje pasiliko būtent dėl vyro, nors baigusi mokslus planavo grįžti į tėvynę. Ji pabrėžia, kad tokio sprendimo nesigaili ir nemano, jog vyras dėl jos būtinai turėtų kraustytis į Lietuvą, tačiau norėtų, kad sutuoktinis bent pasidomėtų galimybėmis.

„Pavyzdžiui, pasidomėtų darbe, ar būtų galimybė dirbti nuotoliniu būdu ir kartais atskristi į Angliją, – juk toks atstumas šiais laikais tikrai ne problema. Juolab kad jo darbovietėje į darbą nuotoliniu būdu visada buvo žiūrima palankiai.

Svarstau, ar dažnai tokių problemų kyla ir kitoms poroms, kur sutuoktiniai kilę iš skirtingų šalių? Kaip elgtis, ką daryti, kad jis nenutrauktų pokalbio? Apie skyrybas neskubu galvoti, tačiau mane labai skaudina jo pozicija šituo klausimu ir nežinau, kaip viskas gali pasikeisti, jeigu ir toliau bus ignoruojama galimybė pabandyti gyventi Lietuvoje“, – rašo skaitytoja.

Užsienyje gyvenančius lietuvius konsultuojanti vaikų ir paauglių psichiatrė, psichoterapeutė, šeimų ir porų konsultantė, lektorė A. Dilienė patikina, kad panašių situacijų pasitaiko gana dažnai. Skirtingų tautybių žmonės susituokia ir renkasi gyventi vienoje iš jų gimtųjų šalių, o kartais net ir trečioje, dažniausiai toje, kuri finansiškai jiems palankiausia.

Anot specialistės, šios šeimos atveju galima numanyti, kad vyras apsigalvojo dėl savo vidinių nesaugumo ribų ir Lietuvoje nenori gyventi dėl finansinio saugumo. A. Dilienė pažymi, kad porai svarbu apie tai pasikalbėti, nes jei vyro argumentai ir nesusilpnins žmonos noro grįžti, tai sutuoktinis bent jau bus išklausytas.

Tiesa, šeimų ir porų konsultantė įspėja, kad prakalbinti nenorintį apie savo baimes ir stiprius jausmus kalbėti vyrą prireiks kantrybės.

„Vyrai, jausdamiesi atsakingi už šeimos finansinę gerovę, neretai pamiršta, kad prioritetas būtų santykiai, o tik paskui materialinė laisvė. Svarbu atsižvelgti į tai, neįsižeisti, bet prieiti iš kitos pusės – tai yra paklausiant apie jausmus. Kartu reikia turėti galvoje, kad jam apie tai kalbėti nėra lengva, nesinori, todėl teks apsišarvuoti kantrybe. Tokia realybė.

Dėl moters argumentų – svarbu, kad ji juos aiškiai išdėstytų, kodėl nori keisti gyvenamąją šalį, nes vyrams norisi svarių, jų manymu, o ne emocinių priežasčių. Šioje vietoje visuomet susiduria dvi tarsi sunkiai suderinamos pusės – dvasinės ir materialiosios, žemiškosios vertybės“, – aiškina specialistė.

A. Dilienė sako, kad norint pradėti tokį pokalbį svarbiausia nepriekaištauti, nekaltinti ir nepykti. „Pradėti nuo pasidomėjimo vyru, jo diena, jo jausmais, jo savijauta ir jo planais. Mes visi norime būti įdomūs ir išklausyti. Tai tikrai padėtų“, – pataria ji.

Specialistė taip pat siūlo susėsti ir drauge sudaryti Šeimos projektą, kuris padėtų išsigryninti bendrą šeimos viziją. Aptarti, kur kiekvienas norėtų gyventi ateinančius 5-erius metus, kokių tradicijų laikytis, kiek vaikų auginti, kokios profesinės karjeros siekti.

Pasak psichoterapeutės, jei dabar norai išsiskiria, tai dar nereiškia, jog situacija nepasikeis. „Jie gali sutapti, bet ne iš karto – tam reikia derybų, kalbėjimosi, šeimos projektavimo plano bent 5 metams į priekį. Susitarti tikrai įmanoma, bet nei viena pusė nėra išklausyta iki galo“, – komentuoja A. Dilienė.

Svarstote apie grįžimą į Lietuvą, tačiau turite klausimų? Siųskite juos el. paštu lituanica@lrt.lt. Mūsų pakalbintų įvairių sričių ekspertų patarimus rasite „Lituanicoje“.