Norintiems sugrįžti

2020.11.05 19:36

Emigranto šeimą supriešino palikimas: brolis prieštarauja, nes negyvenau Lietuvoje

LRT.lt2020.11.05 19:36

Po 20 metų gyvenimo Danijoje į Lietuvą sugrįžti apsisprendęs Antanas parašė laišką LRT.lt. Nerimą vyrui sėja tik teisiniai klausimai, susiję su po mamos mirties gautu palikimu. Į visus skaitytojo klausimus atsakė teisininkas. 

„Svarstau apie grįžimą į Lietuvą ir galvoju apie kelis teisinius niuansus, su kuriais susidūriau priimdamas mamos palikimą. Pastaruosius kelis dešimtmečius gyvenau Danijoje, ten esu registruotas iki šiol. Prieš metus mirė mama ir aš su broliais turėjau dalytis turtą, nors jis nėra didelis, bet iškilo keletas niuansų.

Kadangi tuo metu gyvenau Danijoje, brolis užginčijo palikimą sakydamas, kad mama nesirūpinau, o jis gyvendamas Lietuvoje vis važiuodavo, pirkdavo vaistus, rūpinosi, o aš neva toks nedėkingas. Jis tiesiog prieštarauja, nes negyvenau Lietuvoje. Ar pagal testamentą man automatiškai tai neturėtų priklausyti ir kaip viską sutvarkyti? Ar būtina būti registruotam Lietuvoje?“ – klausė skaitytojas.

Šį skaitytojo klausimą pateikėme advokatų kontoros „Žiemelis, Valys, Rugys ir partneriai“ advokatui Karoliui Rugiui. Teisininko teigimu, kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Turtas nėra paveldimas automatiškai, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti.

„Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą, kad priima palikimą.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 str. 1 d.). Taip pat yra galimybė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus jį valdyti“, – pažymėjo teisininkas.

Pasak LRT.lt pašnekovo, įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe atnaujinti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių.

„Taigi, kaip jau buvo minėta, tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą paveldimas turtas paveldėtojui nepereina automatiškai, kadangi palikimą reikia priimti. Jeigu terminas priimti palikimą nebuvo praleistas, tai reikia kreiptis į notarą pagal palikimo atsiradimo vietą. Jeigu praleidote terminą, tai turite kreiptis tiek į teismą dėl termino atnaujinimo arba juridinio fakto nustatymo (jei palikimas faktiškai priimtas), tiek į palikimo atsiradimo vietos notarą.

Testamentas ar jo dalis gali būti pripažinti negaliojančiais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais pagal įpėdinių pagal įstatymą arba testamentą tų, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis, nuginčijimą“, – sakė advokatas.

Anot teisininko, testatoriaus valia turi būti gerbiama, vykdoma ir gali būti paneigta tik patikimai įrodžius, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių. Tokia išvada gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl to, ar išreikšta palikėjos valia atitinka jos tikrąją valią.

„Tokiu atveju, t. y. nuginčijus testamentą, bus paveldima pagal įstatymą. Vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, jeigu toks buvo sudarytas, išskyrus atvejus, kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo pripažinto neveiksniu ar ribotai veiksniu šioje srityje. Iš klausime pateiktos informacijos, mano nuomone, išimtys nebuvo nustatytos.

Nežinant paveldimo turto pobūdžio ir paskirties, konkrečiai atsakyti, ar būtina deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje, nėra galimybės“, – kalbėjo K. Rugys.

Svarstote apie grįžimą į Lietuvą, tačiau turite klausimų? Siųskite juos el. paštu lituanica@lrt.lt. Mūsų pakalbintų įvairių sričių ekspertų patarimus rasite „Lituanicoje“.