Norintiems sugrįžti

2020.10.17 11:02

30-metė emigrantė atidėlioja svajonę sugrįžti manydama, kad nesukūrusi šeimos nuvils tėvus

LRT.lt2020.10.17 11:02

Ketverius metus Belgijoje gyvenanti Kristina pasakoja į svečią šalį vykusi studijuoti, o galiausiai joje ir likusi. Dabar svarstydama grįžti į gimtinę ji jaučia baimę ir norą viską atidėlioti, nes mano patirsianti artimųjų spaudimą dėl amžiaus. 

„Man jau 30 metų ir draugai, tėvai Lietuvoje vis primena, kaip aš galiu neturėti vaikų ir normalia vadinamos karjeros. Aš kurį laiką keliavau ir tiesa, kad neradau savęs. Atrodė, kad ieškau ir vis artėju, bet tada vėl imdavausi ko nors naujo.

Nors tėvai iš pradžių palaikė mane paieškose, galiausiai pasakė, kad liksiu senmergė ir taip ir nesuaugau. Pati suprantu, kad esu, kas esu, ir nieko čia baisaus, bet nenoriu ir pasmerkimo, kurio dabar netrūksta. Kaip savęs nesmerkti žvelgiant kitų akimis? Ar tai įmanoma apskritai? Kodėl pati taip bijau neištekėti ir jaučiu, kad galbūt tikrai daug praleidau?“ – savo laiške rašė LRT.lt skaitytoja.

Kristina užsiminė, kad kartais iš tiesų apima noras greičiau viską padaryti taip, kaip norėtų tėvai. „Pradedu manyti, kad tik jei turėčiau vaiką, santuoką, puikų vyrą ir darbą, galėčiau nekliudoma grįžti į Lietuvą. Kaip tai padaryti ir išvengti šių vertinimo klišių? Kaip jūs apskritai vertinate pasakymą, kad va, jau senmergė ir tai būtinai didelė žmogaus nelaimė, brokas?“ – nuogąstavo ji.

Šį skaitytojos klausimą pateikėme psichologei Oksanai Čekavičienei. Specialistė pabrėžė, kad Kristinai teko įdėti daug pastangų ir rasti savyje drąsos norint išvykti į svečią šalį.

Iš laiško psichologė susidarė įspūdį, kad jauna moteris mėgsta keliones ir įvairovę gyvenime, o rutina ją slegia, todėl nuo jos stengiamasi pabėgti.

„Jūs pati ir artimieji intuityviai nujaučiate, kad paieška savo vietos po saule tarsi užsitęsė. Jūsų mintys pastebimai atskleidžia kančią ir konfliktą tarp to, ką jaučiate ir žinote, nes tai tarsi įsirašė jūsų kūne, ir to, ką norėtumėte jausti, kad nenusižengtumėte dar ankstyvoje vaikystėje įdiegtoms normoms.
Alice Miller savo knygoje „Kūno maištas“ kalba apie vaikų priklausomybę nuo tėvų sukurtų normų. Viena visuotinai pripažinta norma – ketvirtasis Dievo įsakymas – mums dažnai trukdo įsileisti tikruosius jausmus. Pasak A. Miller, kūnas yra visos gyvybiškai svarbios informacijos šaltinis, atveriantis kelią į didesnį savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi. Galima save prievartauti ir elgtis pagal sukurtus visuotinius tėvų standartus – turėti vyrą, vaikų, – ir tik tuomet tai tėvų bus vertinama kaip įvykusi gyvenimo branda“, – sakė psichologė.

Tačiau O. Čekavičienė pabrėžė, kad tikrų jausmų per jėgą savyje neatrasi. Jausmai mumyse kyla savaime ir turi savo priežastį, kurią, deja, ne visada pastebime.

„Sunku prisiversti mylėti ir gerbti tėvų valią, jei mūsų kūnas dėl tik jam žinomų priežasčių prieštarauja ir maištauja. Jūs iš savęs reikalaujate greičiau susitvarkyti gyvenimą, viską padaryti ir greičiau judėti į priekį – susituokti, turėti vaikų ir darbą, nes tik išpildžiusi tėvų valią galėsite grįžti į Lietuvą.

Šių minčių vedama apie savo gyvenimą svarstote tarsi apie broką. Pastebimai stengiatės sukelti sau gerus jausmus – „pati suprantu, kad esu, kas esu, ir nieko čia baisaus“, bet, kad ir kaip būtų, pozityvias mintis nugali neigiamos – „bet nenoriu ir pasmerkimo, kurio dabar netrūksta“, o tai jums neleidžia gyventi pagal priimtinas vertybes ir moralę. Norite būti apdovanota tėvų meile, bijote būti atstumta, sutinkate save apgaudinėti ir manipuliuoti savo jausmais“, – pastebėjimais dalijosi specialistė.

Gyvendami pagal tėvų lūkesčius ir nepaisydami savo vertybių bei nuostatų, įsitikinimų, neretai jaučiame įtampą, nerimą ir energijos stoką visame kūne, kol ši būsena pakenkia ir fizinei sveikatai. Svarbiausia šioje ir panašiose situacijose atsidūrusiems žmonėms, anot O. Čekavičienės, įsiklausyti į save ir aiškiai nubrėžti ribas tiek sau, tiek artimiesiems, kaip norima gyventi ir ko tikimasi iš savo gyvenimo.

Svarstote grįžti į Lietuvą, tačiau turite klausimų? Siųskite juos el. paštu lituanica@lrt.lt. Mūsų pakalbintų įvairių sričių ekspertų patarimus rasite „Lituanicoje“.