Norintiems sugrįžti

2020.10.24 21:21

Anglijoje gyvenanti šeima jaudinasi, kaip sugrįžus seksis vaikui: ima neviltis, kad jis nenori kalbėti lietuviškai

Ugnė Jonaitytė, LRT.lt2020.10.24 21:21

Septynerius metus Anglijoje gyvenanti lietuvių šeima apsisprendė kitąmet grįžti į tėvynę, tačiau nerimauja dėl 5-mečio sūnaus, kuris vietoj lietuvių kalbos renkasi anglų. Į „Lituanicą“ parašiusi Deimantė sako, kad šeimoje su vaiku visada bendravo lietuviškai ir dabar jaudinasi, ar sūnus neturės problemų dėl kalbos jiems parvykus į Lietuvą. Vaikų ir paauglių psichiatrė pabrėžia, kad tėvai turėtų nenuleisti rankų, nes net tada, kai vaikas atsako angliškai, girdėdamas lietuvių kalbą, mokosi ir jos.

Kaip laiške dėsto Deimantė, sūnus gimė ir augo Anglijoje, tačiau nuo mažens girdėdavo lietuvių kalbą – juodu su vyru visada į vaiką kreipdavosi ir bendraudavo lietuviškai. Moteris apgailestauja, kad vaikas iki šiol tėvams atsako angliškai.

„Kartais būna, kad vieną kitą žodį pasako lietuviškai, bet visa kita – angliškai. Suprantu, kad darželyje, kieme bendraudamas su kitais vaikais sūnus vartoja anglų kalbą, bet juk namie visada girdėjo lietuvių kalbą, knygeles lietuviškai skaitėme, kodėl taip yra? Jau ima neviltis, kad jis nenori kalbėti lietuviškai. Nerimauju, ar nekils problemų, kai grįšime į Lietuvą. Juk artėja ir pirma klasė. O gal be reikalo jaudinamės?

Pažįstu ir kitų šeimų, kur buvo panašių problemų, bet kai jie sugrįžo į Lietuvą ir vaiką ėmė supti vien lietuviška aplinka, kiti vien lietuviškai kalbantys vaikai, viskas susitvarkė“, – rašo skaitytoja.

Vis dėlto moteris teigia nenorinti laukti ir žiūrėti, kas bus, ir ieškanti būdų, kaip padėti sūnui prabilti lietuviškai. „Beje, su seneliais būna panašiai – kartais atsako šiek tiek lietuviškai, bet tuomet vėl angliškai. Kadangi seneliai angliškai moka silpnai, skauda širdį, kad jiems darosi sunku susikalbėti su anūku“, – pasakoja Anglijoje gyvenanti lietuvė.

Pasak vaikų ir paauglių psichiatrės, psichoterapeutės, šeimų ir porų konsultantės, lektorės Aurimos Dilienės, gimęs ir kitoje kalbos kultūroje augęs vaikas, nors šeimoje ir kalbama lietuviškai, dažniausiai vis tiek renkasi kalbėti ta kalba, kuri jo gyvenime užima daugiau vietos.

„Paprastai ikimokyklines įstaigas ar mokyklą lankantys vaikai namuose girdi lietuvių kalbą mažiau, o tyrimais įrodyta, jog antrajai kalbai užimant mažiau nei 30 proc. vaikas ja aktyviai nekalbės. Anksčiau buvo manoma, kad tokia situacija trukto kalbos vystymuisi, bet šiuo metu jau gerai žinoma dvikalbystės nauda.

Pirmiausia, žinoma, svarbu išlaikyti tautinį identitetą. Todėl, būdami abu lietuviai, tėvai būtinai turi kalbėti su savo vaiku ir tarpusavyje taisyklinga lietuvių kalba. Vaikas ją girdės ir, nors tuo metu atsakinės sau lengvesne anglų kalba, nesvarbu, jis vis tiek bus pasyvus dvikalbis, o tam tikru momentu gali pratrūkti kalbėti lietuviškai“, – aiškina specialistė.

Ji patvirtina, kad pradėti kalbėti lietuviškai atsidūrus lietuviškoje aplinkoje vaikui iš tiesų bus nepaprastai lengva, tačiau ir iki tol tėvai gali pabandyti išplėsti vaiko žodyną. Mažam vaikui, anot A. Dilienės, gali padėti vaizdinės priemonės: filmukai, kuriuose kalbama lietuviškai, lietuviškos pagal amžių tinkamos knygelės, stalo žaidimai, lengvos užduotys lietuvių kalba.

„Visa tai žaidimo metu vaikui įsimins lygiai taip, kaip įsimena anglų kalba, vartojama aplinkui. Tiesiog padidinkite žodžių srautą, jeigu tai įmanoma, bet nenuvarginkite pernelyg aktyviai brukdami papildomus dalykus. Visur turi būti pusiausvyra.

Dvikalbystė daro teigiamą įtaką kalbos supratimui, mokymosi sugebėjimams, perspektyvų ir kitokio požiūrio suvokimui, dėmesio koncentracijai, adaptacijai. Todėl nenuleiskite rankų ir kalbėkite su vaiku savo gimtąja lietuvių kalba. Praktikoje susiduriu su daugiakultūrėmis šeimomis, kurios kalba trimis, kartais net keturiomis kalbomis. Patikėkite, vaikas gali vienu metu įsisavinti iki penkių kalbų. Nebijokite to“, – sako specialistė.

Taip pat skaitykite