Norintiems sugrįžti

2020.08.29 12:47

Užsienyje gyvenančios poros nuomonė dėl grįžimo į Lietuvą išsiskiria, specialistė pateikia patarimų, kaip spręsti konfliktą

Ugnė Jonaitytė, LRT.lt2020.08.29 12:47

Ketverius metus Norvegijoje su vyru gyvenanti Ilona į „Lituanicą“ kreipėsi teiraudamasi patarimo. Nors poros gyvenimas užsienyje sėkmingas, moterį vis dažniau kamuoja artimųjų ir Lietuvos ilgesys. Ji sako norinti grįžti, tačiau idėjai nepritaria vyras ir dėl skirtingų norų vis kyla konfliktų.

Kaip laiške dėsto Ilona, Norvegijoje abu turi tenkinančius darbus, gerai uždirba, be to, per ketverius gyvenimo šioje šalyje metus susirado gerų draugų. Vis dėlto moteris sako, kad vis labiau ilgisi Lietuvoje likusių artimųjų ir pačios šalies.

„Noriu galėti bet kada aplankyti tėvus, brolį, turiu ir gerų draugų Lietuvoje, galų gale norisi kasdien girdėti lietuvių kalbą ir atėjus į parduotuvę ar bet kur kitur tiesiog pasisveikinti ar pasikalbėti su darbuotoju lietuviškai.

Pasiilgau ir gamtos, mėgstamų vietų. Ypač kilus pandemijai noras grįžti sustiprėjo – labai panikavau, kai šalys uždarė sienas ir judėjimas buvo apribotas, supratau, kaip nesaugiai jaučiuosi būdama toli nuo artimųjų, savos šalies“, – dėsto Norvegijoje gyvenanti lietuvė.

Moteris pasakoja, kad vyras sprendimo sugrįžti nepalaiko. Jo manymu, viską palikti ir dabar vykti į Lietuvą būtų kvaila. „Aišku, jis irgi pasiilgsta namiškių, bet, kaip sako, mąsto racionaliai, kad kol kas neapsimoka grįžti. O aš nebegaliu. Atrodo, galėčiau nusipirkti bilietus ir viską mesti kad ir dabar“, – rašo Ilona.

Ji sako nežinanti, kaip rasti kompromisą, o visi pokalbiai šia tema baigiasi konfliktu. „Vyras supranta, kad čia nebesijaučiu gerai, ir gal netgi sutiktų grįžti dėl manęs, bet bijau, jog tai nebūtų auka, dėl kurios vėliau mane kaltins, jei Lietuvoje nebus gerai. Kaip nesugriauti santykių?

Vyrą labai myliu, kartu esame septynerius metus, jau galvojame ir apie vaikus, bet pastaruoju metu jaučiu, kad dažniau pykstamės būtent dėl skirtingų norų. Kaip rasti variantą, kuris tenkintų abu? Ar situacija išsispręs tik tada, jei kažkuris nusileis, pasiaukos ir padarys, ko nori kitas? Bet ar tada kažkuris neliks nelaimingas?“ – nerimauja moteris.

Vaikų ir paauglių psichiatrė, psichoterapeutė, šeimų ir porų konsultantė, lektorė Aurima Dilienė patikina, kad skaitytojos aprašytai būsenai – panikai, kuri kilo uždarius sienas, stipriam artimųjų ilgesiui – įtakos turėjo ir COVID-19 pandemija.

„Iš esmės tai gali būti neįsisąmonintas noras priešintis nelaisvei, siekimas išsivaduoti iš nežinomybės baimės ir tuo pat metu kylantis nerimas, kurio ištakos yra mirties baimė.

Taigi svarbu sustoti ir pamąstyti, prisiimti atsakomybę už savo emocijas, kylančias realybės fone, – baimę, liūdesį. Jos natūralios, jų nereikia bijoti, bet svarbu atpažinti, neneigti, pasidalyti jomis su artimaisiais, o jeigu reikia, ir su specialistais“, – komentuoja A. Dilienė.

Ji atkreipia dėmesį ir į santykių tarp sutuoktinių raidą. Anot specialistės, visi santykiai turi dėsningumus ir keičiasi, net jei to nežinome ar nepripažįstame. „Pirmasis, įsimylėjimo, etapas trunka pusantrų metų. Kadangi drauge esate septynerius metus, greičiausiai jau perėjote ir antrąjį – pripratimo, arba pasisotinimo, etapą.

Jums atrodo, kad vienas kitą gerai pažįstate, būti kartu įdomu, bet nieko naujo vienas kitame tarsi ir neatrandate. Ir jeigu perėjote į trečią – atstūmimo – etapą, pradėjo ryškėti suvokimas, kad partneris yra kitoks, nebe toks kaip jūs, jo norai ir poreikiai skiriasi. Konfliktas gali kilti tarsi iš nieko. Taip jūs ir rašote – baratės dėl skirtingų norų“, – aiškina A. Dilienė.

Specialistės teigimu, šiuo atveju porai reikia suvokti, kad pasiekė santykių etapą, kai atėjo laikas priimti vienam kitą su visais skirtumais, kaip skirtingas asmenybes, pasikalbėti apie tai ir abiem išdėstyti savo norus bei poreikius. Kad būtų lengviau, psichiatrė, šeimų konsultantė siūlo dviese parašyti šeimos projektą.

Kaip aiškina, kiekvienas turėtų atskirai surašyti savo viziją. Pavyzdžiui, kur norėtų gyventi (kokioje šalyje, mieste), kiek vaikų turėti, išdėstyti įsivaizdavimą dėl karjeros, buities darbų, vaikų priežiūros (darželis, mokykla, pamokų ruoša ir kita) ir kitų porai individualiai svarbių klausimų, kuriuos norisi aptarti. Kai abiejų sąrašai sudaryti, reikia iš dviejų sąrašų sukurti vieną.

„Jis skirtas maždaug penkeriems metams, po to vertėtų jį peržiūrėti. Todėl visada galima priimti sprendimą tam tikram laikotarpiui, bet tai turi būti sprendimas ne kaip auka kitam žmogui, o kaip savo paties noras būti su kitu žmogumi, ir nesvarbu, ar tai būsite jūs, nusprendusi likti su vyru Norvegijoje, ar jūsų vyras, važiuosiantis su jumis į Lietuvą.

Galite susitarti, kad tai tam tikram laikui, ir tą laiką apibrėžti – treji, penkeri metai, o gal tik pusė metų, kad būtų lengviau apsispręsti. Bet tai neturi būti auka, tai turi būti savanoriškas pasirinkimas“, – pataria A. Dilienė.

Svarstote grįžti į Lietuvą, tačiau turite klausimų? Siųskite juos el. paštu lituanica@lrt.lt. Mūsų pakalbintų įvairių sričių ekspertų patarimus rasite „Lituanicoje“.