Norintiems sugrįžti

2020.08.11 20:18

Emigracija pakeitė požiūrį į darbą ir draugus, tačiau psichologė patarė, kaip neprarasti vertybių

Karolina Marcinkevičiūtė, LRT.lt2020.08.11 20:18

Prieš trejus metus iš Klaipėdos į Edinburgą išsikraustęs Ignas parašė laišką LRT.lt klausdamas patarimo. Lietuvoje dirbęs iš namų jis nusprendė priimti bene viso gyvenimo iššūkį ir išsikraustyti gyventi į užsienį. Iš pradžių emigravo į Londoną, dabar jis gyvena Edinburge ir neseniai pakeitė darbą. Pokyčiai gyvenime emigrantą verčia dažniau susimąstyti apie grįžimą į Lietuvą, tačiau kartu kelia ir neigiamas mintis. Į iškilusius klausimus padėjo atsakyti psichologė. 

„Ne tik daugiau uždirbau, bet ir pasikėliau kvalifikaciją. Viskas ėjosi tikrai neblogai. Pradėjau sau leisti daugiau, bet draugai pastebėjo ir kitą dalyką, kad pradėjau kitaip vertinti pinigus.

Dabar ir pats analizuodamas savo elgesį matau, kad pradėjau labiau matyti, kiek kas uždirba, ar nusipirko būstą patys, ar su paskola, vos galėdami sau leisti pradinį įnašą. Tai man tapo vieninteliu matu ir į galvą lenda mintys, kad to nepasiekę draugai yra nieko verti. Tai tapo ypač ryšku dabar, kai grįžtu į Lietuvą ir tas skurdas, atrodo, tapo atgrasus. Kaip to galbūt visiškai neišvengti ir nepašalinti, bet tiesiog išlaikyti ribą? Ar įmanoma kažkokia savitaiga čia ir ką apskritai galima padaryti? Ką apskritai reiškia uždarbis ir pinigai vertinant žmogų?“ – laiške klausė skaitytojas.

Šį jo klausimą pateikėme patyrusiai psichologei Oksanai Čekavičienei. Specialistė atkreipė dėmesį, jog pasikeitusios vertybės tampa tarsi ženklu, kad laikas atsigręžti ir stabtelėti.

„Savo draugais laikote tuos, kurie yra gerokai pasiturintys, ir jų priešingybė – nepasiturintys draugai – lieka neverti dėmesio. Jūsų galva nuolatos užimta mintimis apie turtą. Kaip bebūtų, vis dėlto gyvenime yra dalykų, kurių nenusipirksite, tai laikas, meilė, laimė, intelektas, sveikata, draugai, pasitenkinimas.

Pavyzdžiui, draugai yra tie žmonės, kurie, neatsižvelgdami į paros laiką – ar tai diena, ar naktis, atskubėtų ir ištiestų pagalbos ranką net tada, kai atrodo, lyg visas pasaulis nuo mūsų nusigręžęs. Su draugais mes juokaujame ir džiaugiamės, verkiame, kuriame, dalijamės, išgyvename gerus ir blogus laikus. Draugystė visada reiškia aukoti, imti, duoti ir gauti, tačiau jos tikrai neįmanoma nusipirkti“, – kalbėjo psichologė.

Tačiau, anot O. Čekavičienės, čia reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad galbūt skaitytojas taip vertina ne pinigus, o tai, ką už juos gali nusipirkti. Tai jį ir verčia varžytis, ką gali nusipirkti, kokią padėtį užimti.

„Puikybės, konkurencijos ir pavydo apimtas žmogus stokoja empatijos, draugiškumo ir laimės, o drauge ir paprasto džiaugsmo dėl kasdienių mažų dalykų. Norėdami turėti vis daugiau ir daugiau pinigų, ilgainiui nejausite pasitenkinimo iš to, ką darote, ir tai gali lemti pablogėjusią nuotaiką ir depresiją. Juk, kaip bebūtų, neaplenksite viso pasaulio.

Kaip neįsisukti į tokį žalingą psichinei sveikatai ratą? Receptas ne toks sudėtingas, bet iš tiesų juo naudotis ne kiekvienas yra pajėgus, nes reiks perlipti per savo principus ir užsiaugintą storą žievę, vadinamą abejingumu ir puikybe. Galite pradėti nuo mažyčių dalykų – pasimėgauti ryto ar vakaro grožiu, paskambinti seniai užmirštiems draugams, pasiteirauti, kokių džiaugsmų jie turi, kas pasikeitė, prisiminti seniai užmirštą hobį ar vaikystės malonumus ar padaryti gerą darbą tam, kas mažiausiai jo tikisi iš jūsų“, – patarimais dalijosi psichologė.

Galiausiai ji pataria atsigręžti į savo paties praeitį ir prisiminti kilmę, šeimą. Pasak LRT.lt pašnekovės, turtas nėra blogas dalykas. Blogas jis tampa tik tada, kai pasikeičia vertybių sistema ir pinigai lieka esmine vertybe.

Svarstote apie grįžimą į Lietuvą, tačiau turite klausimų? Siųskite juos el.paštu lituanica@lrt.lt. Mūsų pakalbintų įvairių sričių ekspertų patarimus rasite „Lituanicoje“.