Norintiems sugrįžti

2020.08.15 20:02

Londone gyvenantis lietuvis bijo netekti darbo: specialistė pasiūlė nerimą suvaldyti analizuojant įkyrias mintis

Karolina Marcinkevičiūtė, LRT.lt2020.08.15 20:02

Daugiau nei septynerius metus Londone gyvenimą kuriantis Mantas parašė laišką LRT.lt, klausdamas patarimo, kaip kovoti su nuolat kankinančiu nerimu. Logistikos srityje tarptautinėje įmonėje dirbantis lietuvis ne tik bijo būti atleistas ir atitolinti planus grįžti į Lietuvą, bet ir itin blogai jaučiasi gyvendamas svetur.


„Jaučiuosi nuolat išsekęs ir nerimastingas. Tiesą sakant, ilgą laiką jaučiu kažkokį nemalonų jausmą – tarsi vidurius suktų. Gyvenu emigracijoje, daug ką čia jau nuveikiau, pasiekiau, baigiau studijas ir atrodo, kad esu savimi patenkintas, galiu grįžti į Kauną. Apie tai svarstau ir ruošiuosi persikelti jau kuris laikas.

Tikrai nesuprantu, iš kur kyla nerimas, blogas jausmas skrandyje ir visi su tuo susiję dalykai. Kartais imu manyti, kad tai kaip ir blogo nuojauta, bet bijau įsikalbėti ir nerimauti dar daugiau. Tai dažnai nepasitaiko ir net negalėčiau pasakyti, kaip dažnai, bet jausmas labai nemalonus“, – pasakojo LRT.lt skaitytojas laiške.

Kadangi realios nerimo priežasties nėra, Mantas norėjo gauti patarimų, kaip su tuo kovoti. Jo klausimus ir aprašytą situaciją pateikėme psichologei Oksanai Čekavičienei.

Specialistės teigimu, nerimą gali lemti psichologinis ir dizinis nuovargis, bemiegės naktys po patirtos ilgalaikės įtampos.

„Fiziologinius jutimus kūne gali sukelti padidėjęs jautrumas ir kartu kylantis nerimas. Kankinant nerimui ilgainiui atsiranda mąstymo klaidų.

Ką galima padaryti? Pasitarę su gydytoju galite išsitirti virškinimo sistemą, kad įsitikintumėte dėl galimų su virškinimu susijusių ligų. Nesistenkite užgniaužti nerimo kovodami ar kontroliuodami su juo susijusias nerimastingas mintis. Rekomenduotina jas pastebėti, o ne išstumti. Jeigu esate prastos nuotaikos, pamėginkite rašyti dienoraštį – tai padės išanalizuoti savo jausmus“, – patarimų negailėjo specialistė.

Pasak O. Čekavičienės, svarbu stebėti įvykius. Galbūt tam tikri įvykiai kelia nerimą, o juos įvardijus ateis atsakymas, ką daryti.

Jei nerimastingos mintys trukdo užmigti, vertėtų šalia lovos turėti popieriaus lapą ir pieštuką. Kai apims nerimastingos mintys, patartina jas užsirašyti, o tuomet įvertinti, kiek jos logiškos ir realios atrodo kitą dieną. Jei manote, kad mintys, keliančios nerimą, pagrįstos, patikrinkite jų kilmės šaltinį ir generuokite galimus sprendimo būdus.

„Dienoraščio rašymas padeda nusiraminti ir nugesinti nerimo intensyvumą. Retkarčiais peržvelkite dienoraštį, kad galėtumėte pastebėti tai, dėl ko nerimavote, ir pamąstyti, kiek tai buvo katastrofiškos mintys, o gal logiškos. Toks darbas su savimi gali padėti sumažinti nerimą ir suprasti jo kilmę.

Negerėjant situacijai, kitas žingsnis būtų apsilankyti pas kognityvinės elgesio krypties psichoterapeutą. Jis padės spręsti klausimus, susijusius su nerimu. Taip pat galite pats pastebėti, užsirašydamas į dienoraštį, aplinkybes, kuriomis kyla nerimas, ir savo mintis prieš atsirandant nerimui ir jam apėmus.

Tokie užrašai padės psichoterapeutui greičiau spręsti jūsų problemą. Užsitęsus nerimo būsenai gali prasidėti panikos atakos, o tai jau sudėtingiau suvaldyti nei tik kylantį nerimą“, – pasakojo LRT.lt pašnekovė.

Svarstote grįžti į Lietuvą, tačiau turite klausimų? Siųskite juos el. paštu lituanica@lrt.lt. Mūsų pakalbintų įvairių sričių ekspertų patarimus rasite „Lituanicoje“.