Norintiems sugrįžti

2020.08.01 09:07

Po dešimties metų emigracijoje sugrįžti norinti moteris jaučiasi nusivylusi santuoka: nežinau, ar pavyks grįžti kartu

Karolina Marcinkevičiūtė, LRT.lt2020.08.01 09:07

Briuselyje gyvenimą dešimtmetį kūrusi ir su sutuoktiniu ten susipažinusi Vinga jau kurį laiką ramybės neduodančius klausimus nusprendė pateikti LRT.lt. Moteris laiške pasakojo, kad svarsto grįžti į tėvynę, tačiau nežino, kaip išsaugoti santuoką. 

„Esame emigrantai, bet norime grįžti į Lietuvą. Su vyru retai kalbėjomės, nebuvome labai artimi, bet aš esu plepesnė, atviresnė ir vis versdavau kalbėti, pasakotis. Vėliau jis man prisipažino, kad sugalvodavo, ką pasakoti, o į klausimą, ką jaučia man, atsakydavo tiesiog tai, ką, jo nuomone, noriu girdėti.

Nusivyliau, kad nedarė to nuoširdžiai ir pasakė norintis, jog tiesiog nesikabinėčiau. Atrodo, mes skirtingi ir jis net nenori diskutuoti, kaip jaučiamės abu santuokoje, kokie yra mano poreikiai. Noriu grįžti į Lietuvą ir esu tam pasiryžusi, bet nežinau, ar pavyks grįžti kartu“, – rašė moteris.

Moteris svarstė, kad toks gyvenimas sutuoktiniui gali būti kančia. Savo laiške Vinga prašė patarimo, kaip kalbėtis apie jausmus, kai vyras to daryti tiesiog nenori.

Šį skaitytojos klausimą pateikėme psichologei Oksanai Čekavičienei. Specialistė pabrėžė, kad gyvenimas su partneriu asocijuojasi su šiltais ir maloniais tarpusavio santykiais, pasitikėjimu, džiaugsmo teikiančiais lytiniais santykiais, tačiau, kad ir kaip būtų, neretai jausmai atvėsta.

„Galima pagalvoti apie lyčių skirtumus. Moterys ir vyrai skirtingai bendrauja, todėl gali skirtingai suprasti tą pačią frazę. Vyrams nėra įprasta kalbėtis apie jausmus vien dėl hormono testosterono įtakos, o ir socialinės kultūrinės aplinkos vaikystėje peršamas įvaizdis, klišė, neva vyrai neverkia, reikia problemas spręsti pačiam, deja, yra gajūs. Moterys labiau linkusios bendrauti ir dalytis jausmais.

Jūs supratote, kad vyras buvo jūsų verčiamas kalbėtis, ir štai yla iš maišo išlindo. Jums sunku, esate jautri, emocinga asmenybė, todėl iš sutuoktinio nesulaukdama tokio paties jautrumo nerimaujate, pykstate, pradedate jį kaltinti abejingumu ir šaltumu“, – sakė O. Čekavičienė.

Pasak psichologės, tam, kad atstumas netaptų dar didesnis, reikėtų keisti bendravimo taktiką – leisti vyrui pabūti su savimi.

„Svarbu suprasti, kad nuolat stengdamasi išlaikyti artumą arba sekdama vyrui iš paskos tik priversite jį bandyti ištrūkti, vis labiau atsitolti, nekuriant tvirtų tarpusavio ryšių. Atsitolinęs per atstumą vyras grįš kupinas jėgų. Tik pasiekęs ribą jis gali pradėti keistis.

Jeigu partneris tolsta, apima panika. Partneriui atitolimas gali reikšti nepriklausomybės atgavimą“, – pasakojo specialistė.

O. Čekavičienės teigimu, nors artumas vyrui yra malonus, kartais gali apimti noras atitolti. Kartoti tai, ką skaitytoja, vyro nuomone, nori girdėti, jis gali norėdamas išvengti tolesnio pokalbio.

„Kai verčiate vyrą kalbėti, jis pajunta reikalavimą ar net prievartą, visos mintys prapuola, jis neturi ko pasakyti, susilaiko arba pasielgia taip, kad išsisuktų nuo pokalbio.

Svarbu leisti partneriui klausytis, o pradėti galima taip: „Šiandien buvo sunki diena, norėčiau apie tai pakalbėti. Man labai palengvėtų.“ Pakalbėjus reikia kelioms minutėms nutilti, įdėmiai pasižiūrėti į vyrą ir tęsti: „Vertinu tave už tai, kad mane išklausai. Man tai labai daug reiškia.“ Taip sustiprinsite ryžtą klausytis ir po truputį pradėti kalbėtis.