Norintiems sugrįžti

2020.07.03 20:50

LRT trumpai. Ką privalu žinoti sugrįžtantiems į Lietuvą ir kokių klaidų nedaryti?

Karolina Marcinkevičiūtė, Ugnė Jonaitytė, LRT.lt2020.07.03 20:50

„Brexitas“, besikeičianti ekonominė situacija dėl pandemijos ir daugybė kitų nežinomųjų ne vieną pasirinkusį gyvenimą svetur verčia nerimauti. Anot LRT.lt kalbintų specialistų, tokiomis aplinkybėmis svarbu atnaujinti žinias. 

Pasak finansų „Tax Spot Group“ finansų direktorės Valentinos White, ji dažniausiai pastebi didelį abejingumą sprendžiant savo finansinius klausimus. Tai, jos nuomone, kyla dėl finansinio raštingumo stokos. „Dėl to atsiranda labai daug sunkiai išsprendžiamų klausimų, pavyzdžiui, Anglijos mokesčių inspekcijos patikros, tūkstantinės baudos ir skolos HMRC, asmeninis arba kompanijos bankrotas, nuolatinis pinigų srauto praradimas.

Viena didžiausių klaidų yra pajamų nedeklaravimas. Daug tautiečių atvyksta nusitekę netrukus grįžti į Lietuvą. Sako, kad užsidirbs ir paliks Jungtinę Karalystę. Gauna grynuosius ir visiškai nedeklaruoja pajamų. Taip praeina dešimtmetis, o jis taip ir nesukaupė minimalios pensijos ir net realiai nėra egzistuojantis Anglijoje, negali gauti pašalpų, valstybinių paramų, negali pasitvirtinti ir nuolatinio gyventojo statuso. Yra įmanoma legaliais įstatymiškais būdais mokėti mažiau mokesčių.

Tereikia bendradarbiauti su finansininku, kuris tvarko ne šabloninę buhalteriją, o konsultuoja mokesčių taupymo klausimais. Kiekvienas atvykęs tautietis dirba daug ir dažnai sunkiai, todėl labai svarbu, kad pajamos būtų deklaruojamos, mokesčių sumokama teisinga suma“, – pasakojo specialistė.

Pasiteiravus, kaip apskritai galima būtų sutaupyti sąžiningai mokant mokesčius ir ką turėtų žinoti kiekvienas, kuris, pavyzdžiui, kuriam laikui ketina išvykti ar jau išvyko į Jungtinę Karalystę, V. White paminėjo keletą būdų ir LRT.lt rubrikoje „Norintiems sugrįžti“.

„Patikrinkite savo mokesčių kodą. Jis rodo, kokio dydžio mokesčius HMRC (Anglijos mokesčių inspekcija) nuskaičiuos nuo jūsų atlyginimo. Mokesčio kodas nurodytas jūsų algalapyje. Kodą patikrinkite kasmet arba perėję į kitą darbą, kad būtumėte tikri, jog jūsų mokestinė situacija nepasikeitė. Pavyzdžiui, 2019–2020 m. minimali mokesčiais neapmokestinama suma yra 12,500 svarų sterlingų.

Dirbant vieną darbą mokesčio kodas turi būti 1250L. Toks pats principas taikomas kiekvieniems finansiniams metams“, – patirtimi dalijosi ji.

Specialistė pataria pasinaudoti ir mokesčių kreditu. Jis skirtas tiems, kurie augina vaikus, turi negalią ar gauna mažas pajamas. Galima pasinaudoti dviejų tipų mokesčių kreditu – dirbantiesiems ir auginantiems vaikus. Tačiau tai padaryti negalima, jei gaunamas universalus kreditas.

V. White taip pat pataria nepamiršti kaupti senatvės pensijai. Nuo kiekvieno atlyginimo gali būti mokama įmoka į darbdavio pasirinktą pensijų programą. Taip vyriausybė pensijai pritaikys mokesčių lengvatą, kuri leis daugiau sukaupti pensijai.

Didelis pokytis po „Brexito“ bus apmokestinamas PVM prekybai su likusiomis 27 valstybėmis narėmis. Pokyčių mastas priklausys nuo galutinio derybų rezultato.

Šiuo metu PVM paprastai nėra apmokestinamas tiekėjui tiekiant prekes tarp kitos Europos šalies įmonių. Vietoj to, iš verslo gavėjo paprastai reikalaujama priskaičiuoti PVM, vadinamąjį įsigijimo PVM, kuris paprastai yra apskaitos operacija PVM deklaracijoje. Privatiems klientams galioja skirtingos taisyklės, yra išimčių. Paslaugų teikimo vietos taisyklės nustato šalį, kurioje PVM imamas ir apskaičiuojamas.

„Jei Jungtinė Karalystė paliks ES PVM zoną, ji taps trečiąja šalimi, o prekių tiekimas kertant tarptautines sienas taps importu ir eksportu.

PVM mokėjimas pasienyje turės galimų grynųjų pinigų srautų padarinių, kuriuos JK vyriausybė siūlo sušvelninti pagal „nesusitarimo“ scenarijų, įvedama atidėta importo PVM apskaita. Tai pakeistų PVM apskaitą ir mokėjimą nuo sienos prie PVM deklaracijos. Atidėta apskaita taip pat būtų taikoma ne tik importui iš kitų ES šalių, bet ir visam pasauliui. Jungtinės Karalystės mokesčių inspekcija dar nepatvirtino, ar atidėtą apskaitą bus galima naudoti kitu atveju, išskyrus „jokio sandorio“ scenarijų“, – kalbėjo V. White.

Projekto „Renkuosi Lietuvą“ koordinatorė ir konsultantė Emilija Oleškevič pastebėjo, kad nemaža dalis besikreipiančiųjų į šalį grįžo iš Lietuvos emigrantų gausiai apgyvendintų Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Vokietijos, Danijos, Ispanijos, Airijos ir Amerikos.

Ji minėjo, kad daugiausia klausimų žmonėms kyla dėl socialinių pašalpų ar nedarbo išmokų. Tačiau čia nėra jokių išimčių ar specializuotų išmokų emigrantams. Visi Lietuvos piliečiai turi tas pačias sąlygas pretenduoti į išmokas.

„Svarbu žinoti, kad norint gauti nedarbo išmoką paskutinė darbovietė turi būti Lietuvoje, trūkstamą stažą su U1 forma galima susumuoti iš kitos ES valstybės. Jeigu asmuo gali gauti nedarbo išmoką užsienyje, reikėtų iš ten gauti formą U2 ir tuomet 3 mėn. eksportuoti nedarbo išmoką į Lietuvą“, – pastebėjo E. Oleškevič.

Tuo tarpu tėvams dažniausiai kyla klausimų dėl vaikų integracijos. Paaugliai neretai nemoka rašyti ar skaityti lietuvių kalba, dėl to kyla nemažai sunkumų. Taip pat ne visos mokyklos turi geras integravimo metodikas, ne visada žino, kaip tinkamai parengti mokymosi procesą grįžusiam iš užsienio vaikui.

„Praėjusiais metais buvo pradėtas kurti mokyklų tinklas, sujungtos mokyklos, turinčios patirties integruoti grįžusius vaikus. Šis tinklas turėtų padėti ir kitoms mokykloms, kurios tokios patirties neturi. Svarbu, kad tėvai mokytų vaikus lietuvių kalbos, karantinas yra puikus metas susipažinti su nuotolinio lietuvių kalbos mokymo programėlėmis ar tinklalapiais“, – pasakojo LRT.lt pašnekovė.

Vis dėlto abi naujienų portalo pašnekovės sutarė, kad daugiausia problemų ir klausimų sukelia spontaniškas ar ne iki galo apgalvotas grįžimas. Prieš grįžtant reikėtų pasirūpinti darbu, būstu, reikalingais dokumentais.

Svarstote apie grįžimą į Lietuvą, tačiau turite klausimų? Siųskite juos el. paštu lituanica@lrt.lt. Mūsų pakalbintų įvairių sričių ekspertų patarimus rasite „Lituanicoje“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.