Norintiems sugrįžti

2020.06.29 18:48

Psichologė apie nesėkmes emigracijoje: ką daryti, jei ne viskas susiklosto, kaip norėjote?

Karolina Marcinkevičiūtė, LRT.lt2020.06.29 18:48

Laišką LRT.lt parašiusi Agnė papasakojo apie savo gyvenimą Litlhamptone, Jungtinėje Karalystėje. Trejus metus emigracijoje gyvenanti skaitytoja pasakojo, jog labiausiai bijo likti rutinoje, kurią dabar susikūrė, ir nors norėtų pokyčių savo gyvenime, atrodo, kad reikėtų prisiversti juos įgyvendinti. Psichologė jai pateikė keletą praktiškų patarimų. 

„Gyvenu emigracijoje ir jau vis pasvajoju apie grįžimą į tėvynę. Esmė tokia, kad aš čia dirbu vienoje pakavimo įmonėje ir atrodo, kad užsisukau savo rate. Lietuvoje, atrodo, liko gyvenimas, draugai, šeima, jie toliau tęsia savo gyvenimą, o aš tik stebiu jį socialiniuose tinkluose ir toliau svajoju apie tai, kaip mano gyvenimas pasikeis... kažkada... Išvykau su mintimi, kad štai išvykstu ir viskas pasikeičia, susitvarko, bet taip ir neįvyko. Vėl tuomet toliau laukiu, delsiu... Tiesa ta, kad jau 10 metų neturėjau normalių santykių. Ir tie, kurie buvo prieš tai, iš tiesų net nevedė į rimtus suaugusių žmonių santykius.

Labai norėčiau augti kaip asmenybė, tobulėti, gauti daugiau atsakomybių ir kaip žmogus, ir eiti vis tolyn. Tam, žinoma, reikalingi ir santykiai, ir geras darbas, bet dabar tik stoviu vietoje, o jei pagalvoju, kad reikia kažką daryti, kad būtų taip, kaip noriu, pavyzdžiui, eiti į pasimatymus, priimti kitus sprendimus, ieškoti kito darbo, juk esu užsienyje jau, tai sukausto baimės ir galvoju, kad vis tiek viskas čia beviltiška, ir nieko nepadarau“, – atviravo ji laiške.

Ji rašė, kad, užsiregistravusi pažinčių programėlėje ir gavusi kvietimą susitikti, atsisako, nes mano, kad gali nepatikti tokia, kokia yra, o kartu ir patingi ruoštis pirmajam pasimatymui. „Man tai atrodo svetima, o kartu bijau priprasti prie tokio gyvenimo būdo. Kaip perlipti per save? Kaip prisiversti norėti pasimatymų, santykių, meilės? Atrodo, kad noriu to rezultato – meilės, rūpesčio, bet nieko dėl to nedarau. Ar tai normalu? Kokie pirmieji mano žingsniai turėtų būti?“ – klausė ji.

Šį skaitytojos klausimą pateikėme psichologei Šarūnei Vienei, ji pastebėjo, kad šis Agnės laiškas atspindi daug nusivylimo ir savęs nuvertinimo. Prieš išvykstant svetur buvo tikimasi, kad viskas pasikeis, susitvarkys, tačiau taip nenutiko.

„Dauguma žmonių, išvykstančių į kitą šalį, turi daug lūkesčių ir vilčių, kad gyvenimas taps kitoks. O jei gyvenimas nesusiklosto taip, kaip norisi, kyla nusivylimas. Vis labiau ima erzinti rutina ir kankinti namų ilgesys.

Socialiniuose tinkluose stebimos kitų žmonių laimingo gyvenimo akimirkos dažniausiai tik sustiprina liūdesį, kurį žmogus jaučia. Iš laiško matyti, kad autorė nėra patenkinta savo gyvenimu, o mintys apie pokyčius kelia baimę. Normalu, kad tokioje situacijoje atsidūręs žmogus jaučiasi sutrikęs, tarsi patekęs į užburtą ratą, iš jo išeiti sunku, bet tikrai įmanoma. Patarčiau pradėti mažais žingsneliais“, – teigia ji.

Anot specialistės, pirmiausia reikėtų susitelkti prie savo poreikių ir pabandyti paieškoti atsakymų, ko aš tikėjausi išvykdama, ko mano gyvenime šiandien trūksta, kad būčiau bent šiek tiek laimingesnė. Laiško autorė įvardija, kad labai norėtų augti kaip asmenybė, tobulėti, gauti daugiau atsakomybių.

Dažnai žmonės mano, kad tik turint gerą darbą ir kokybiškus tarpusavio santykius yra galimybė augti ir tobulėti. Tačiau tam, kad žmogus augtų kaip asmenybė, nėra privalu turėti puikų darbą ir santykius.

„Asmeninis augimas vis tiek įmanomas. Orientuokitės į saviugdą ir pasitikėjimo savimi stiprinimą. Jeigu nedrąsu eiti į pasimatymą, neverskite savęs eiti. Vien dėl to, kad žmogus užsiregistravo pažinčių svetainėje, nereiškia, kad privalo eiti į pasimatymą.

Jei norisi keisti darbą, galima tiesiog pradėti tuo domėtis, paskaityti pasiūlymus, bet nereikia savęs spausti tuoj pat eiti į darbo pokalbį. Link svajonių ir tikslo geriausia eiti po truputį.

Žmonės, kuriems stinga pasitikėjimo savimi, kurie yra nusivylę, dažnai bijo kažką keisti, nes nepasitiki savimi. Bijoti pokyčių yra visiškai normali būsena. Žmogaus psichika saugo save nuo to, kas nepažinta. Tai natūralus savisaugos mechanizmas, todėl permainos gąsdina. Žmogus linkęs pasirinkti ne visai tenkinantį variantą, bet tą, kurį pasirinkęs jaučiasi saugiai.

Tačiau dalykai, kurių bijome, mintyse ir vaizduotėje atrodo daug baisesni nei su jais susidūrus realybėje. Todėl kartais mąstymas apie tai, kas bus, yra nenaudingas. Norint išeiti iš užburto rato pirmiausia reikia veikti. Teisingas posakis – norint kažką daryti, reikia pradėti daryti. Laiško autorei linkiu šiek tiek atitrūkti nuo minčių apie santykių ir darbo paieškas ir sutelkti dėmesį į save, į savo pomėgius, į savo asmenybę. Nenuvertinkite savo pasiekimų. Jei atrodo, kad šiandien sunku, niekas nežino, gal rytoj bus lengviau. Gyvenimas pats nesikeičia, jį keičiame mes patys“, – kalbėjo Š. Vienė.

Tiems, kurie atsidūrė panašioje situacijoje, pirmiausia reikėtų įsigilinti į save ir savo poreikius – koks aš esu ir ko man reikia. Antra, konkretizuoti savo norus ir tikslus. Ir, trečia, pagalvoti, ką galėčiau dėl to padaryti šiandien.

Kaip pataria psichologė, jei, pavyzdžiui, norima pakeisti darbą, bent 10 minučių per dieną reikėtų skirti darbo skelbimams peržiūrėti, pasidomėti norima profesine veikla. Tai padeda suvokti situaciją, kurioje esame dabar ir kokioje norėtume būti, motyvuoja veikti ir stiprina pasitikėjimą savimi, to dažnam žmogui trūksta, ypač jei esate patyrę nusivylimų ir susidūrę su gyvenimo sunkumais.

Svarstote apie grįžimą į Lietuvą, tačiau turite klausimų? Siųskite juos el. paštu lituanica@lrt.lt. Mūsų pakalbintų įvairių sričių ekspertų patarimus rasite „Lituanicoje“.

Populiariausi