Norintiems sugrįžti

2020.05.15 05:30

Liūdnos mintys merginą verčia atidėlioti sugrįžimo planus: specialistė patarė, kaip išsikelti sau naujus tikslus

Karolina Marcinkevičiūtė, LRT.lt2020.05.15 05:30

Londone jau penkerius metus gyvenanti Jekaterina sako, jog visiškai nesijaučia laiminga. Moteris laiške LRT.lt rubrikai „Lituanica“ rašė, kad jaučiasi, tarsi gyvenimas tekėtų pro šalį: „Atrodo, kad tik stebiu, kaip gyvena kiti žmonės, pažįstami socialiniuose tinkluose. Atrodo, kad išvykau norėdama užsidirbti, kažko daugiau pasiekti savo srityje, bet matau, kad gyvenimas tarsi toliau vyksta be manęs Lietuvoje, o aš gyvenu stebėdama kitus.“ 

„Nesijaučiu laiminga ir vis ieškau laimės rutinoje, kur jos jau tuos penkerius metus ir nėra. Nerandu nusiraminimo, kurio, galima sakyti, ir išvažiavau nusibrėždama sau tikslą vykti į Didžiąją Britaniją“, – rašė skaitytoja.

Pasak jos, tokios mintys pastūmėjo priimti sprendimą keisti gyvenimą iš esmės ir planuoti sugrįžti į tėvynę. Tačiau su tokiu planu atėjo ir baimė. „Tikrai bijau tiesiog to, kad sugrįžusi į Lietuvą susidursiu su tuo pačiu ir tas vienatvės bei beprasmybės jausmas niekur nedings. Ką tuomet daryti?“ – atvirai rašė Jekaterina.

Šį skaitytojos klausimą pateikėme patyrusiai psichologei Oksanai Čekavičienei. Ji atkreipė dėmesį, kad kiekvieno žmogaus gyvenime pasitaiko tokių akimirkų, kai iškyla egzistenciniai klausimai ir prasmės paieškos.

„Tuo metu žmogui natūraliai kyla klausimai: ką aš veikiu, kas aš čia esu, kodėl čia esu ir kokia viso to mano buvimo prasmė? Neretai tokie klausimai kamuoja jaunus žmones. Egzistencinės krizės metu jauną žmogų gali kankinti įvairūs jausmai nuo sutrikimo, nežinomybės iki visiško savęs pažinimo chaoso.

Dalis žmonių tokius klausimus priima kaip natūralų gyvenimišką dalyką, o dalį žmonių tokie apmąstymai priveda iki beprasmybės, nevilties ir visiško sutrikimo. Skaitydama jūsų laišką matau, kad ramybę ir džiaugsmą jūs jau buvote beprarandanti prieš emigruodama į Didžiąją Britaniją. Galbūt dėl kažkokių skaudžių savo gyvenimo patirčių, kylančio nepasitenkinimo tuo, ką turėjote gimtinėje, ką veikėte, ryžotės atrasti save užsienyje“, – dėstė specialistė.

Anot psichologės, žmogaus gyvenimo prasmės ieškojimas priklauso nuo sau keliamų tikslų, atsižvelgiant į savo vertybes, valios ypatumus, pasitikėjimą savimi ir savidiscipliną.

Tikslas nulemia elgesio ir tolimesnės veiklos kryptį. Vertybės žmogui leidžia pasitikrinti, kiek atitinka mūsų principus ir moralę tai, ką kuriu, tai, apie ką mąstau. Pasitikėjimui ir savęs priėmimui svarbu, kiek adekvačiai yra vertinami savo gebėjimai ir aplinkybės pradėti veiklą.

Kartu valia ir savidisciplina suteikia kontrolės jausmą, kad galiu nuosekliai siekti užsibrėžtų tikslų. Išvardyti veiksniai labai persipina ir veikia nebe kaip vienas atskiras, o tik tarpusavio sąveikoje. Stokodami kurio nors veiksnio vėl grįžtame prie pradžios – tikslo.

„Jūs rašote, kad jūsų tikslai buvo save realizuoti Didžiojoje Britanijoje užsidirbant didesnius pinigus. Bet kažkodėl jūsų pasiekimai džiaugsmo jums neteikė, tapote daugiau atsiribojusi ir stebinti kitus socialiniuose tinkluose. Tačiau ar patenkinate savo bendravimo emocinius poreikius gyvąja prasme? Ar noras būti nuošaliai ir būti pasislėpus yra jūsų charakterio savybė?

Ilgalaikis atsiribojimas ir patiriama baimė gali byloti apie psichikos problemas. Jei ir šiuo metu jums atrodo, kad jūsų gyvenimas prarado gyvastį ir spalvas, tai nereiškia, kad jame iš tiesų nėra jokios prasmės, ir tai gali nesunkiai keistis. Kas prasminga, o kas ne, tai vis dėlto kiekvieno asmeninis pasirinkimas.

Kiekvienas pats kuria savo prasmę. Koks gyvenimas bebūtų – paprastas, linksmas, liūdnas, džiugus, kankinantis, skausmingas ar komplikuotas, – jame yra prasmės tiek, kiek jos sugeba įžvelgti pats žmogus“, – įsitikinusi specialistė.

Šiai portalo LRT.lt skaitytojai ir visiems panašiose situacijose atsidūrusiems žmonėms ji pataria paklausti savęs, kas šiuo metu yra svarbu: šeima ar vaikai, o galbūt antroji pusė, draugai ir artimieji, darbas, gera knyga ar bet kas kitas. Rasti atsakymai padės susikurti asmeninius tikslus ir vertybių sistemą.

„Patartina pradėti domėtis savimi, skirti laiko pasivaikščiojimui, gyvam bendravimui, šuns vedžiojimui ir panašiai. Permąstykite, kas jums trukdo ir neleidžia gyventi taip, kaip norėtumėte. Gal ta prasmė yra visai šalia jūsų, o jūs vis vien renkatės kelią šalia jos ir nežengiate pakeliui?“ – retoriškai klausė O. Čekavičienė.

Svarstote apie grįžimą į Lietuvą, tačiau turite klausimų? Siųskite juos el. paštu lituanica@lrt.lt. Mūsų pakalbintų įvairių sričių ekspertų patarimus rasite „Lituanicoje“.

Psichologinė pagalba

Psichologinės pagalbos tarnyba
Kontaktai
Emocinė parama teikiama jaunimui
Budi savanoriai konsultantai
Kasdien Visą parą
I-VI 18:00 - 22:00
Atsako per 2 darbo dienas
Emocinė parama teikiama vaikams, paaugliams
Budi savanoriai konsultantai, profesionalai
Kasdien 11:00 - 23:00
I-V 18:00 - 21:00
Atsako per 2-3 darbo dienas
Pagalba teikiama suaugsiems
Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Atsako per 3 darbo dienas
Pagalba teikiama moterims ir merginoms
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai (Rusų kalba paaugliams ir jaunimui)
II-VI 16:00 - 20:00
(išskyrus švenčių dienas)
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius).
Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
I-V 16:00 - 20:00
VI 12:00 - 16:00
(išskyrus švenčių dienas)
Psichologinės konsultacijos
Internetu emigrantams Pagalbą teikia profesionalūs psichologai.
Atsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiems
Pagalba teikiama nusižudžiusiųjų artimiesiems. Savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt
Atsako per 2-3 darbo dienas
Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami. Skambučius apmoka LR Socialinės apsaugos ministerija.
Skubi psichologinė ar psichinė pagalba psichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės