Norintiems sugrįžti

2020.05.26 20:52

Neišspręsti skyrybų klausimai emigrantą laiko užsienyje: teisininkas patarė, kokiais dokumentais pasirūpinti

Su kebliomis gyvenimo situacijomis susiduriantys emigrantai vis dažniau kreipiasi į LRT.lt rubrikos „Lituanica“ ekspertus. Šįkart redakciją pasiekė Algimanto laiškas, kuriame jis pasakojo, kad dar gyvendamas Lietuvoje išsiskyrė su žmona, tačiau buvusi pora niekaip negali sutarti dėl finansinių klausimų ir vaikų išlaikymo.

„Išsiskyriau su žmona dar Lietuvoje, o dabar gyvenu Jungtinėje Karalystėje, Londone, ir turiu mokėti alimentus. Mes turime du vaikus ir po skyrybų jie liko gyventi su žmona.

Kadangi nesutariame dėl išlaikymo ir visų taisyklių, ji kreipėsi į teismą. Aš gyvenu ir dirbu legaliai, turiu sutartį ir draudimą, tačiau kaip apskaičiuoti ir pateikti dokumentus teismui apie savo uždarbį, jei dirbu ne Lietuvoje? Ir kaip spręsti konfliktą, jei neadekvatu skaičiuoti uždarbį, kai Jungtinėje Karalystėje už nuomą ir pragyvenimą moku kur kas daugiau, nei mokėčiau Lietuvoje? Šie visi klausimai pastaruoju metu mane tiesiog gniuždo, todėl prašau padėti“, – rašė jis savo laiške.

Vyras teigė, jog norėtų sugrįžti į Lietuvą, tačiau nežino, ar neišspręsti skyrybų klausimai jam leis tai padaryti ir ar grįžęs turės kaip pragyventi.

Šį skaitytojo klausimą pateikėme advokatų kontoros „Žiemelis, Valys, Rugys ir partneriai“ advokatui Karoliui Rugiui. Teisininkas sako, jog vaikams kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

„Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius“, – kalbėjo teisininkas.

Pasak rubrikos „Lituanica“ eksperto, tėvų turtinė padėtis nagrinėjant tokio pobūdžio ginčą paprastai yra vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: jų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti.

Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tokiu būdu turėtų būti stengiamasi pateikti kuo išsamesnius įrodymus apie tėvo turtinę padėtį, neapsiribojant tik turimu turtu ir gaunamomis pajamomis, tačiau skaičiuojant ir patiriamas mėnesio išlaidas, pvz., būsto nuomos mokestį, kredito, draudimo ar kitokius įsipareigojimus. Tai leistų spręsti apie realią tėvo turtinę padėtį ir galimybes mokėti atitinkamo dydžio išlaikymą.

„Konkrečiu atveju yra tikslinga pateikti darbdavio pažymą apie mokamą darbo užmokesčio dydį. Siekiant parodyti, kad nors gaunamas darbo užmokestis užsienio valstybėje yra didesnis, tačiau yra patiriamos ir didesnės išlaidos pragyvenimui svetur, galima pateikti teismui rašytinius duomenis, kurie išsamiai patvirtintų realias, pagrįstas asmens mėnesines išlaidas pragyvenimui.

Manytina, kad teismas vadovaudamasis proporcingumo principu atsižvelgtų tiek į Jūsų gaunamas pajamas ir išlaidas, tiek ir į vaiko poreikius, ir nustatytų realų išlaikymo dydį, kuris atitiktų ir tėvo finansines galimybes. Visgi, nustatant išlaikymo dydį pirmiausia vadovaujamasi principu, jog išlaikymas turi būti pakankamas vaiko poreikiams patenkinti.

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir individualizuotus konkretaus vaiko poreikius, apie kuriuos pateikti įrodymus turi šalis, kuri prašo priteisti išlaikymą“, – komentavo patyręs advokatas K. Rugys.

Svarstote apie grįžimą į Lietuvą, tačiau turite klausimų? Siųskite juos el. paštu lituanica@lrt.lt. Mūsų pakalbintų įvairių sričių ekspertų patarimus rasite „Lituanicoje“.