Norintiems sugrįžti

2020.05.02 19:23

Dėl piktų komentarų lietuvis delsia kraustytis į tėvynę – psichologė pataria, kaip nepasiduoti negatyvumui

Dešimtmetį Norvegijos sostinėje Osle gyvenantis Eugenijus nusprendė parašyti LRT.lt rubrikai „Lituanica“ apie neigiamas naujienas medijose ir emigrantų įvaizdį Lietuvoje.

„Negaliu nepasakyti, kad koronaviruso situacija labai paveikė ir mūsų, emigrantų, padėtį. Dabar, kai daugelis sugrįžo į Lietuvą ir buvo priverstinai izoliuoti, žmonės pastebėjo, kad nemaža dalis jų yra asocialūs asmenys, kurie neištvėrė nė valandos be alkoholio, netrukus kilo konfliktai“, – savo laiške rašė vyras.

Anot jo, tokia paaštrinta situacija verčia nerimauti ir dėl savo ateities. „Aš esu jautrus žmogus ir tai, ką vėliau pamačiau internete, mane privertė susimąstyti. Panašių replikų dėl to, kad esu tikrų tikriausias emigrantas, sulaukiau ir iš bičiulių. Neva mes geriau nė negrįžtume. Galvoju apie grįžimą ir kurį laiką tai didžiausia mano svajonė. Tačiau ar tikrai gali taip veikti minėtos neigiamos naujienos? Kaip su tuo kovoti?“ – klausė skaitytojas.

Laišką perskaitė ir psichologė Oksana Čekavičienė, ji sako, jog nenuostabu, kad šiuo metu dėl plintančio COVID-19 viruso žmonės patiria daug chaoso ir sumaišties. Virusas pakeitė daugelio šalių gyventojų gyvenimą.

„Tai lemia ne tik pavojus, kurį kelia virusas, bet ir kylančios emocijos bei jausmai. Esant padidėjusiam nerimui, baimei bei panikos jausmams neretai žmonės pradeda kaltinti ir niekinti tuos, kurie visai niekuo nėra prisidėję prie sudėtingos situacijos šalyje.

Vyraujant priverstinei bedarbystei ir izoliacijai, kyla daug negatyvių jausmų. Siekdami pasijusti geriau ar sumažinti nuobodulį, vieni randa, kuo užsiimti namų rutinoje, kuria, tvarkosi, mankštinasi, o kiti išlieja savo pyktį internete komentuodami tai, ko nėra patys matę ar patyrę. Tuomet „rašytojai“ slepia savo tapatybę ir pasivadinę kokiais juokingais slapyvardžiais, neaišku, ko siekdami (išsilieti, įskaudinti ar įbauginti, įtikinti niekuo nepagrįstomis savo tiesomis), veikia jautrius komentarams skaitytojus“, – sakė ji.

O. Čekavičienės nuomone, neigiamos informacijos srautas negatyviai veikia jautrią žmonių psichiką. „Panašu, kad jūs taip pat esate vienas iš jautresnių skaitytojų. Bet, kaip bebūtų, niekas geriau nei jūs pats nepažįsta jūsų.

Reikėtų nepaisyti komentarų, jūs galite atskirti tiesą ir melą mąstydamas apie savo asmenybę ar poelgius. Juk ne viskas yra tiesa, ką mums gali brukti žmonės, pasisakantys viešai slėpdami savo tapatybę. Galite užduoti sau klausimų: kodėl aš vis domiuosi šiais komentarais, ar aš vis dar noriu juos skaityti, kokia nauda man iš to?“ – kalbėjo specialistė.

Vertėtų permąstyti, kas yra tikri draugai ir ką jums reiškia jūsų bičiuliai. Kaip teigia rubrikos ekspertė, gyvenime nėra nieko amžinai besitęsiančio, kaip ir pats COVID-19 virusas. Paskalos baigsis, ištirps kaip pernykštis sniegas, o gyvenimas tęsis toliau. „Atsakykite sau, ar verta atsisakyti savo didžiausios svajonės priimant už gryną pinigą subjektyvius dalykus“, – kvietė ji susimąstyti.

Svarstote apie grįžimą į Lietuvą, tačiau turite klausimų? Siųskite juos el.paštu lituanica@lrt.lt. Mūsų pakalbintų įvairių sričių ekspertų patarimus rasite „Lituanicoje“.