Norintiems sugrįžti

2020.04.22 20:51

Emigrantės pečius slegiančios vyro skolos veja mintis apie sugrįžimą į Lietuvą: teisininkė pateikė sprendimų variantus

Karolina Marcinkevičiūtė, LRT.lt2020.04.22 20:51

Jau 11 metų Jungtinėje Karalystėje gyvenanti Sandra susidūrė su teisine problema. Moteris į „Lituanicą“ kreipėsi norėdama papasakoti apie savo problemą ir pasiteirauti, kaip įmanoma ją išspręsti. Su buvusiu vyru oficialiai neišsiskyrusi skaitytoja pasakojo, jog sulaukė raginimų grąžinti jo skolas.

„Išvykę išsiskyrėme, bet nesutvarkėme skyrybų dokumentų, nes yra bendras vaikas. Jis gyvena Lietuvoje, o aš su vaiku – Jungtinėje Karalystėje. Alimentų nemoka, bet tikroji bėda ne čia. Aš dirbu legaliai ir viską stengiuosi daryti sąžiningai. Taupau ir neturiu jokių skolų“, – pasakojo ji.

Kaip savo laiške rašė Sandra, laiškas iš antstolio ją pasiekė visiškai netikėtai, o jame buvo rašoma, kad skolos siekia apie 8 000 eurų. Kartu buvę mylimieji nebegyvena šešerius metus, tačiau priklausomybę turinčio vyro finansiniai įsipareigojimai pradėjo slėgti ir mūsų skaitytojos pečius.

„Nevedame jokios bendros buities, jis turi daug skolų ir kadangi turi priklausomybę, nesigydo, prarado darbą, jo greitųjų kreditų skolos, kurios jau siekia apie 8 000, priskirtos man, kaip sutuoktinei. Kokių teisių turiu tokiu atveju? Ar galiu kažkaip pati išsiskirti, nes matau, kad su tokiu žmogumi nerasiu jokios bendros kalbos. Kaip pati galiu viską įrodyti ir išsiskirti oficialiai?“ – klausė ji.

Moteris taip pat pasakojo, kad ji su dukra jau planavo sugrįžti į Lietuvą, tačiau šie sunkumai gali paveikti ir ateities planus.

Sandros klausimą pateikėme advokatų kontoros „Advokatų kontora Velička, Brazaitis ir partneriai „Baltic juris“ teisininkei Evelinai Veličkienei. Specialistės teigimu, įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.

„CK 3.88 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama ne tik turtas, kuris buvo įgytas po santuokos sudarymo, tačiau ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, ar pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos.

Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį, išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas ne tik į skolininko(-ės) asmeninį turtą, bet ir į jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.

Kitaip tariant, antstolis turi teisę areštuoti ne tik jūsų turtą, kuris buvo kartu įgytas santuokoje, bet ir gaunamas pajamas. Atsakant į Jūsų klausimą, tai ir turtą, kurį įsigysite grįžusi, arba pinigus, kuriuos turėsite savo banko sąskaitose“, – dėstė ekspertė.

E. Veličkienės teigimu, siekiant išvengti tokios situacijos, t. y. bent jau nuo šio momento apsaugoti savo būsimas pajamas ir apsisaugoti nuo būsimų naujų kreditų, kuriuos gali sugalvoti įgyti į LRT.lt besikreipusios moters sutuoktinis, reikėtų su juo sudaryti povedybinę sutartį arba nutraukti santuoką.

„Sudarydami povedybinę sutartį galite nekeisti esamo turto režimo, tačiau nustatyti, kad ateityje įgytos lėšos (kartu ir paskolos), įgytos jūsų asmeniškai, bus jūsų, o jūsų sutuoktinio – jo asmeninis turtas arba asmeninės prievolės.

Šis būdas jums būtų pakankamai paprastas ir tą galėtumėte pasidaryti per kelias valandas pas notarą grįžusi į Lietuvą. Sudarius tokią sutartį antstolis negalės nukreipti išieškojimo į jūsų būsimas gaunamas pajamas.

Dėl gaunamų sutuoktinių pajamų ir galimybės sudaryti tokią povedybinę sutartį pasisakė 2018-09-27 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi c.b. Nr. E3K-3-334-969/2018. Jis nurodė, kad „įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis), o bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas)“, – sprendimą aiškino žinoma teisininkė.

Pasak E. Veličkienės, įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo pasekmė yra ta, kad toks turtas, kaip sutuoktinių pajamos, tampa bendrąja sutuoktinių nuosavybe nuo jų gavimo momento arba nuo reikalavimo teisės į šias pajamas atsiradimo momento.

Tačiau įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas nereiškia, kad turtu, esančiu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, laikomos ir hipotetinės sutuoktinių ar vieno jų pajamos iš darbinės veiklos, t. y. tokios pajamos, kurias sutuoktiniai galimai gaus (uždirbs) ateityje. Tokios hipotetinės pajamos nėra turtas, taigi nėra pagrindo kalbėti ir apie bet kokią sutuoktinių nuosavybės teisę į jas.

„Kitas dalykas, kurį jums anksčiau ar vėliau reikės padaryti, o iš tiesų jau turėjote tą padaryti, nutraukti sudarytą santuoką. Pirmas būdas yra santuokos nutraukimas esant abiejų sutuoktinių sutikimui. Šis būdas yra pats paprasčiausias, reikalaujantis mažiausiai laiko, pastangų bei išlaidų.

Tokiu atveju jums teisininkai paruoštų reikiamus procesinius teismo dokumentus, t. y. prašymą dėl santuokos nutraukimo bei sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Toks procesas teisme nekainuoja ir paprastai užtrunka apie 1–2 mėnesius. Tikėtina, kad jums net nereiktų dalyvauti posėdyje. Tik šiame procese negalėtumėte kelti klausimo dėl jau esamų paskolų ginčijimo, kad tai nėra bendrai santuokoje įgytos paskolos.

Nesant abiejų sutarimo, kitas santuokos nutraukimo būdas – tai santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės. Šios bylos nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo (ieškinio) teisenos taisykles“, – pasakojo teisininkė.

E. Veličkienė šiai „Lituanicos“ skaitytojai patarė kreiptis į teisininką, kad jis paruoštų ieškinį dėl santuokos nutraukimo, ir į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo. „Šiame procese būtų tikslinga kelti reikalavimą pripažinti savo sutuoktinio įgytas paskolas jo asmeninėmis paskolomis, įrodinėjant faktą, kad jūs šešerius metus negyvenate kartu ir visos paskolos buvo įgytos be jūsų sutikimo ir panaudotos tik asmeniniams jūsų sutuoktinio poreikiams tenkinti.

Plačiau šiuo klausimu sunku pasisakyti dėl trūkstamos informacijos, tačiau Sandrai patarčiau nenuleisti rankų ir būtinai kreiptis į kompetentingą teisininką, jis padėtų išspręsti šią situaciją, kad ji galėtų saugiai grįžti ir gyventi gimtojoje Lietuvoje. Tai yra būtent tas atvejis, kada reikalinga teisinė pagalba ir ja reikėtų pasinaudoti“, – kalbėjo ekspertė.

Svarstote apie grįžimą į Lietuvą, tačiau turite klausimų? Siųskite juos el.paštu lituanica@lrt.lt. Mūsų pakalbintų įvairių sričių ekspertų patarimus rasite „Lituanicoje“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.