LRT rubrikos „Lituanica“ redakciją pasiekė ketverius metus Londone gyvenančio Vadimo laiškas su klausimu ir pagalbos šauksmu. Vyras pasakojo, kad mirus mamai jis ir trys broliai turėjo palikimą pasidalyti po lygiai, tačiau jis nespėjo dalyvauti sprendžiant dalybų klausimus ir dabar nebežino, ar gali pretenduoti į palikimą.
„Kalbama apie namą, 5 ha žemės ir sodo namelį, bet kadangi esu tolimųjų reisų vairuotojas, grįžau tik į laidotuves ir iš karto po jų turėjau leistis vėl į kelią dirbti. To pasirinkti negalėjau ir mano broliai pasidalijo turtą realiai dviese.
Teisiškai dokumentai nesutvarkyti. Jie tik patys tvarkėsi. Praėjo pusantrų metų. Ar dar galiu į ką nors pretenduoti dirbdamas ir gyvendamas Jungtinėje Karalystėje? Ar jau bus suėjusi senatis ir nieko negausiu?“ – rašė vyras.
Jis teigė, kad ketina grįžti gyventi į Lietuvą, todėl pinigai jam ypač reikalingi. Atgavęs savo palikimo dalį jis norėtų įsigyti nuosavą būstą ir gyventi Kaune. Tačiau kol kas nežino, ar pavyks įgyvendinti savo planus.
Vadimo klausimą pateikėme advokatų kontoros „Advokatų kontora Velička, Brazaitis ir partneriai „Baltic juris“ teisininkei Evelinai Veličkienei. Ji atkreipė dėmesį, kad skaitytojas turėtų patikslinti, ką turėjo galvoje rašydamas, kad broliai turtą pasidalijo dviese, nors teisiškai dokumentai nesutvarkyti.
„Atsakydama į klausimą, preziumuoju, kad dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir palikimas nė vieno iš brolių nebuvo priimtas atliekant veiksmus pas notarą.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Jeigu nebuvo testamento, paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Iš esmės Vadimas ir jo broliai po motinos mirties per 3 mėnesius turėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo ir būtų priėmę palikimą lygiomis dalimis pagal įstatymą“, – atsakė teisininkė.
Ji pažymėjo, kad LR civiliniame kodekse yra numatyta galimybė įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (CK 5.57). Kasacinio teismo praktika dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo yra išplėtota ir nuosekli, joje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-46/2006).
„Tai reiškia, kad įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatymu nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų“, – LRT.lt sakė teisininkė.
Anot jos, tokiu atveju žmogus gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti terminą palikimui priimti. Tačiau aplinkybės, dėl kurių jis to nepadarė laiku, turėtų būti svarbios ir tiksliai įvardytos. Teisme bus vertinamos visos aplinkybės ir anksčiau padaryti veiksmai.
„Dar vienas sprendimo būdas būtų visiems trims kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kad visi trys broliai kartu pradėjo faktiškai valdyti mirusios motinos palikimą“, – sprendimus siūlė teisininkė.
Svarstote apie grįžimą į Lietuvą, tačiau turite klausimų, susijusių su sveikatos apsauga, darbo ir verslo sritimi, švietimu, būsto įsigijimu, pilietybe? Siųskite juos el.paštu lituanica@lrt.lt. Mūsų pakalbintų įvairių sričių ekspertų patarimus rasite „Lituanicoje“.
