Norintiems sugrįžti

2020.03.22 20:24

Su vaikais emigracijoje likęs vyras nori išsiskirti: ką pataria advokatas?

LRT.lt2020.03.22 20:24

Prieš septynerius metus su šeima į Belfastą (Airija) išsikraustęs Algirdas „Lituanicai“ papasakojo apie nelengvą savo situaciją. Vos emigravęs su šeima, jis išsiskyrė, o vaikai liko gyventi su juo. 

„Nors išsiskyrė mūsų (su žmona – LRT.lt) keliai, oficialiai santuoka vis dar nenutraukta. Tuo metu buvo daug emocijų ir apie teisinius procesus negalvojome. Dabar mąstau apie sugrįžimą, nes Lietuvoje tiesiog būtų lengviau gyventi vienam su vaikais“, – skaudžia patirtimi dalijosi vyras.

Algirdas vylėsi, kad tėvynėje sulauks ir artimųjų pagalbos, gal jie galėtų padėti prižiūrėti vaikus. „Manau, kad tėvynėje tikrai būtų geriau, bet ar Lietuvos įstatymai būtų mano pusėje nutraukiant santuoką? Žmona neketina grįžti ir sako, kad kurs gyvenimą toliau emigracijoje, todėl čia lieku vienas“, – savo problemą išdėstė skaitytojas.

Šį jo klausimą pateikėme advokatų kontoros „Žiemelis, Valys, Rugys ir partneriai“ advokatui Karoliui Rugiui. Anot specialisto, skyryboms yra taikoma jurisdikcija ir ne visais atvejais, kai sutuoktiniai yra Lietuvos piliečiai, tačiau vienas arba abu gyvena kitoje Europos Sąjungos valstybėje, santuoką galima nutraukti Lietuvos Respublikoje.

Kaip pažymėjo teisininkas, jurisdikcija yra nustatoma pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, kurio 3 str. yra numatyta, kad bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje, kurios teritorijoje yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta arba buvo paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena.

Taip pat tai galioja, jei toje valstybėje yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta arba yra vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiškimas, arba yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus prieš teikdami pareiškimą.

Pažymėtina, kad tai taip pat taikoma, jei toje valstybėje yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius prieš teikdami pareiškimą ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, jeigu joje yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta.

Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad tokia tvarka galioja ir kalbant apie valstybę, kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, kurioje yra abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta.

„Minėtas reglamentas taip pat numato ir jurisdikcijos išimčių, todėl, prieš kreipiantis dėl santuokos nutraukimo Lietuvos Respublikoje, reiktų įvertinti ar toks prašymas yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams.

Pasisakyti apie konkretų atvejį nėra galimybės, nes nėra žinoma detali faktinė situacija, tačiau manau, jog didesnė tikimybė, kad santuokos nutraukimas šiuo atveju yra galimas tik Airijoje, kur pastaruoju metu abu sutuoktiniai ir gyveno“, – dėstė advokatas K. Rugys.

Atsakydamas į pateiktą klausimą jis taip pat pažymėjo, kad tokiu ir panašiais atvejais santuoką galima nutraukti bendru sutuoktinių susitarimu, kuomet yra pateikiamas pareiškimas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje yra išsprendžiami visi santuokos nutraukimo klausimai (pavardės, turto padalijimo klausimai, atsiskaitymas su kreditoriais, vaikų gyvenamoji vieta, išlaikymas ir kita).

„Įprastai toks pareiškimas būna išnagrinėjamas raštu. Už jį nereikia mokėti žyminio mokesčio, todėl sutuoktiniai sutaupo ne tik laiko, tačiau ir finansų.

Nesant sutuoktinių susitarimo, galima teikti ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl vieno arba abiejų sutuoktinių kaltės. Šis procesas yra daug ilgesnis, nes yra nagrinėjamas žodžiu, taip pat už teikiamus reikalavimus yra reikalinga sumokėti žyminį mokestį“, – pasakojo pašnekovas.

Sutuoktinių keliams išsiskyrus emigracijoje teisininkas pataria iš pradžių sutarti dėl skyrybų dokumentų bei vaikų globos. Jei abu žmonės sutaria dėl skyrybų detalių, problemų kilti neturėtų.

Svarstote apie grįžimą į Lietuvą, tačiau turite klausimų? Siųskite juos el.paštu lituanica@lrt.lt. Mūsų pakalbintų įvairių sričių ekspertų patarimus rasite „Lituanicoje“.