Norintiems sugrįžti

2020.03.25 11:23

Sunkumų emigracijoje patyręs lietuvis nori grįžti į tėvynę, tačiau pokyčiai gąsdina: psichologė pataria, kaip įveikti baimę

Karolina Marcinkevičiūtė, LRT.lt2020.03.25 11:23

Penkerius metus Londone gyvenantis Vidas kreipėsi į „Lituanicą“ norėdamas pasidalinti savo istorija bei tikėdamasis išgirsti patarimą. Kaip savo laiške pasakojo vyras, prieš penkerius metus jis išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę po sunkaus laikotarpio asmeniniame gyvenime. 

„Prieš išsikraustydamas į Londoną praradau verslą ir šeimą, buvau įnikęs į savigraužą, man progresavo panikos priepuoliai. Jaučiausi tikrai blogai ir atrodė, kad išeities nėra, arba jos tiesiog tuo metu nemačiau.

Vėliau, kai susiradau darbą ir pradėjau jaustis laisviau finansiškai, uždirbti, nuomoti būstą pats, nurimau, nebekankino stipri panika“, – laiške LRT.lt atviravo jis.

Kaip rašė skaitytojas, jo gyvenimas emigracijoje pasikeitė ir dabar jis puoselėja naujus santykius bei su savo gyvenimo drauge planuoja grįžti į jųdviejų gimtinę. Tačiau daugiausia klausimų ir baimių jam kelia atsakomybė už kitą žmogų bei nenoras nusivilti.

„Abu esame lietuviai, ir ji pritaria tam, kad kraustytumėmės į gimtinę ir ten pradėčiau viską iš naujo. Man dėl to baisu. Baisu ir prisiimti visišką finansinę ir moralinę atsakomybę už kitą žmogų.

Nenoriu nuvilti, nusivilti, vėl suklupti ir nebežinau, ar turiu dar jėgų viską pradėti iš pradžių, jei nepavyktų. Ar vis dėlto geriau likti savo komforto zonoje, nors ir vienam?“ – klausė jis.

Komentuodama vyro laišką, psichologė Oksana Čekavičienė pažymi, jog toks nerimas ir baimės yra natūralūs. „Šeimos ir verslo praradimas sukėlė daug neigiamų krizinių išgyvenimų. Įvykiai neigiamai atsiliepė psichinei sveikatai. Šiuo metu finansinis stabilumas teikia pusiausvyros ir ramybės jausmą“, – kalbėjo specialistė.

Pasak jos, gyvenimas poroje ne tik paįvairina kasdienybę, čia taip pat susiduriama su netikėtumais, baimėmis.

„Abipusiu sutarimu lyg ir sutinkate kraustytis į Lietuvą, kuri yra jūsų abiejų gimtinė, bet kartu bijote grįžus čia galimų sunkumų. Suprantama, kad už jūsų baimės grįžti į Lietuvą slypi dar didesnė baimė patirti vis didesnius panikos priepuolius“, – dėstė psichologė.

Atsidūrusiems tokioje ar panašioje situacijoje bei svarstantiems, kaip susidoroti su savo nerimu dėl ateities, žmonėms pašnekovė siūlo detaliai apgalvoti, kaip bus pasielgta konkrečiose situacijose, kurios gali iškilti. Tai padės jaustis užtikrintai, jei tokios situacijos ir iškils.

„Patartina viską gerai apgalvoti, nuo ko pradėsite gyvenimą Lietuvoje, kokių darbų imsitės, kas galėtų padėti nesėkmės atveju ir ar galėsite poroje suprasti vienas kitą ne tik laimėje, bet ir nelaimėje“, – patarė ji.

Psichologės teigimu, emigracijoje susiduriama su nemažais iššūkiais, kurie gali pasikartoti ruošiantis kitiems reikšmingiems pokyčiams ar vėl keičiant šalį. Tuomet svarbu jaustis užtikrintai ir gebėti atvirai išsakyti savo jausmus, rūpintis psichikos sveikata bei turėti aiškų tolimesnių veiksmų planą, įtraukti į jį ir ne tokius sėkmingus scenarijus.

Kaip sakė pati specialistė, vyrui reikėtų apsvarstyti ir galimybę būti kartu su savo gyvenimo drauge. Kartais jausmus nutolina panika ir nenoras prarasti tai, kas dabar gyvenime yra stabilu.

„Viską logiškai apsvarsčius ir „atlikus namų darbus“ rengiantis sugrįžti bei viską, ką įmanoma, sužinojus iš anksto, turėtų nurimti šie trikdantys jausmai.

Svarbu ir vėliau nepamiršti rūpintis savo psichikos sveikata, palaikyti ramybę ir harmoniją. Jei žmogui neduoda ramybės kažkokie gyvenimo pokyčiai, jų imtis pamažu ir nedarant staigių veiksmų“, – patarimais dalijosi Oksana.

Savo klausimus apie grįžimą į Lietuvą galite siųsti elektroniniu paštu lituanica@lrt.lt. Mūsų kalbinami teisininkai, finansų, švietimo bei visuomenės sveikatos specialistai savo atsakymus pateiks „Lituanicos“ rubrikoje.