Norintiems sugrįžti

2020.04.03 19:56

LRT trumpai. Ką svarbu žinoti emigrantams, svajojantiems apie gyvenimą Lietuvoje?

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.04.03 19:56

Vasario mėnesį į Lietuvą atvyko virš tūkstančio žmonių daugiau, nei išvyko, o teigiama migracija fiksuojama jau tryliktą mėnesį iš eilės. LRT.lt pateikia svarbiausią informaciją ir žingsnius, kuriuos rekomenduojama atlikti, priėmus sprendimą grįžti į Lietuvą.

Projekto „Renkuosi Lietuvą“ koordinatorė Agnė Camara pabrėžia, kad viena svarbiausių projekto žinučių – grįžimą į Lietuvą reikia planuoti. Visų pirma, sako ji, reikėtų apgalvoti tokius dalykus kaip gyvenamoji vieta – ar žmogus grįš į gimtąjį regioną, ar norės apsigyventi visai kitoje Lietuvos vietoje.

Prieš grįžtant svarbu nuspręsti, ar užtenka santaupų savo būstui, ar vis dėlto kurį laiką būstą nuomotis, ar apsistoti pas giminaičius, draugus. Tvirtos pajamos palengvina grįžimą į Lietuvą, tvirtina A. Camara, todėl dar prieš sugrįžimą galima ieškotis darbo.

„Vis daugiau darbdavių sutinka interviu rengti per nuotolį, todėl darbą įmanoma gauti dar prieš grįžtant į Lietuvą. Tai padėtų sutaupyti ir laiko, ir emocinių pastangų“, – priduria „Renkuosi Lietuvą“ koordinatorė.

Jei į Lietuvą grįžtantis žmogus nori kurti savo verslą, reikėtų pasidomėti, kokios yra verslo formos, privalomi mokesčiai, o kuriais atvejais galima gauti valstybės paramą.

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke priduria, kad, susiradus darbą, paprastai emigrantams lengviau apsispręsti grįžti į Lietuvą. Kiekvienam svarbu užsitikrinti finansinę nepriklausomybę ir užimtumą, ypač jei reikia išlaikyti šeimą, susirasti butą.

Daugiau iššūkių – vaikams

Paprastai daugiausia iššūkių kyla tiems, kurie grįžta su vaikais, svarsto A. Camara. Anot jos, labai svarbu pagalvoti apie vaikų adaptaciją, pavyzdžiui, jei vaikas ikimokyklinio amžiaus, pasidomėti, kokia priėmimo į darželius tvarka tam tikrame rajone, kiek laisvų vietų liko, ar į darželį galima užregistruoti dar gyvenant užsienyje.

Jei vaikas sunkiau kalba lietuviškai, projekto „Renkuosi Lietuvą“ koordinatorė rekomenduoja iš anksto, nuotoliniu būdu, pasimokyti kalbos. Paprastai galima rinktis tarp lituanistinio paketo, kai akcentuojamas tik kalbinis pasiruošimas, arba visų dalykų mokymosi, sako A. Camara. Pasak jos, paprastai pasirinkimas priklauso ir nuo vaiko amžiaus, ir nuo to, kiek vaikas atitrūkęs nuo Lietuvos, kiek laiko buvo išvykęs.

Prie gyvenimo Lietuvoje lengviau adaptuojasi tie vaikai, kurie moka tiek sakytinę, tiek rašytinę kalbą. A. Camara pastebi tendenciją, kad kalbėti lietuviškai moka didžioji dalis grįžtančių vaikų, tačiau paprastai jiems sunkiau rašyti.

„Kai kurie tikrai daro labai daug klaidų. Tokiems vaikams teikiama pagalba, tačiau raginame žmones ir pačius pasistengti, padaryti namų darbus“, – šypsosi A. Camara.

Jei vaikas visiškai nekalba lietuviškai arba kalba labai sunkiai, galima svarstyti variantą lankyti mokyklą, kurioje mokomasi anglų kalba. Vis dėlto, svarsto „Renkuosi Lietuvą“ koordinatorė, tokios mokyklos yra brangios, todėl ne kiekviena šeima gali sau tai leisti, o dauguma tėvų nori, kad vaikas mokytųsi lietuvių kalba.

Vilniuje veikia emigrantų vaikams skirta mokykla Vilniaus lietuvių namai. Joje didelis dėmesys skiriamas lietuvių kalbos mokymuisi. Vis dėlto ši mokykla yra Vilniuje, kalba A. Camara, todėl, grįžus gyventi į regioną ar mažesnį miestelį, gali būti kiek sudėtingiau, pavyzdžiui, ne visi mokytojai gali būti pasiruošę mokyti vaiką, sunkiai kalbantį lietuviškai.

„Prieš grįžtant į Lietuvą reikėtų susisiekti su mokykla ir pasidomėti, kokia būtų teikiama pagalba, kad pačiam vaikui nebūtų streso. Įsivaizduokime, 15 metų vaikas įmetamas į aplinką, kurioje visai nesusikalba. Tai gana nelengva“, – tvirtina A. Camara.

Paskutiniai žingsniai užsienyje

Tiems, kurie grįžta su užsieniečiais šeimos nariais, reikėtų pasidomėti, kokį dokumentą jie galės gauti Lietuvoje. Skirtingos taisyklės taikomos Europos Sąjungai priklausančių ir nepriklausančių valstybių piliečiams, primena A. Camara. Šią informaciją galima rasti Migracijos departamento svetainėje.

Reikėtų užregistruoti užsienyje sudarytą santuoką, įregistruoti užsienyje gimusius vaikus. Svarbu tai, kad ES šalyse gaunamos išmokos gali būti perkeliamos ir į Lietuvą. Pavyzdžiui, jei kokioje nors ES šalyje žmogus gavo nedarbo išmoką, o Lietuvoje ieškosi darbo, jis turi teisę ir toliau gauti teikiamas išmokas.

Paskutinis žingsnis prieš grįžtant į Lietuvą – deklaruoti išvykimą iš šalies, kurioje žmogus gyveno.

Pirmieji darbai Lietuvoje

Pirmasis darbas grįžus į Lietuvą – deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje. Tai galima padaryti internetu arba tiesiogiai nuėjus į savivaldybę ar seniūniją, pasakoja A. Camara. Grįžus taip pat reikėtų atsidaryti banko sąskaitą – tada galima naudotis elektroninės valdžios paslaugomis.

Kaip sako A. Camara, svarbu pasirūpinti privalomuoju sveikatos draudimu, užsiregistruoti sveikatos priežiūros įstaigoje.

Svarbu ne tik darbo vieta, bet ir jaučiama pagarba

Kaip sako Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė D. Henke, grįžusiam žmogui labai svarbu ne tik finansiniai ar socialiniai aspektai, bet ir pagarba. Daug pokyčių jau yra, tačiau labai svarbu, kad grįžę emigrantai, jų vaikai, kurie galbūt ne visada labai švariai kalba lietuviškai, jaustų kitų pagarbą, akcentuoja D. Henke.

Pasak jos, grįžęs į Lietuvą iš dalies vis tiek esi emigrantas – pirmą kartą emigrantu tampi, kai išvažiuoji, o kitą kartą – kai grįžti į Lietuvą. D. Henke svarsto, kad kurį laiką sugrįžę žmonės gali jaustis svetimi, kadangi Lietuvoje labai sparčiai vyksta pokyčiai – vien per 30 metų nepriklausomybės padarėme milžinišką šuolį, sako ji.

Dėl šių priežasčių sugrįžęs žmogus turi daug klausimų, o jei emigracijoje gyvenai 10 metų ar daugiau, vėl reikia laiko įsikurti, susipažinti bei prisijaukinti naują aplinką, tikina D. Henke. Vis dėlto, ramina ji, vėliau tampa lengviau, o labai padeda bendruomenės, kurių veikloje dalyvauja iš emigracijos į Lietuvą sugrįžę žmonės. D. Henke sako, kad paprastai jie susiduria su panašiomis problemomis, todėl gali vieni kitiems pagelbėti sprendžiant problemas, palaikyti.

Paklausta, kokį patarimą galėtų duoti grįžusiems į Lietuvą, D. Henke ragina lietuvius jungtis į bendruomenes, o jei jų nėra, patiems jas inicijuoti.

„Labai tikiuosi, kad grįžtantieji parveža gerąją patirtį iš tų šalių, ja dalijasi, yra pilietiški ir aktyvūs. Miesto savivaldose laukiamos naujos idėjos, todėl reikėtų jas atnešti iki ten, nepabūgti, neužsidaryti savo buityje, bet dalytis savo patirtimi – taip keičiamės. Jau per 30 metų kiek esame pažengę ir patobulėję, o kiekvienas grįžęs gali prie to dar labiau prisidėti“, – šypsosi D. Henke.

Naujausi