Istorijos

2021.12.05 10:32

Barselonos krepšinio klubo gydytojas Gudelis: kas vyksta komandoje, nežino net mano šeima

LRT TELEVIZIJOS laida „(Ne)emigrantai“, LRT.lt2021.12.05 10:32

Atidžiai sekusiems naujienas tuomet, kai koronavirusas tik pradėjo pasaulyje sklisti, Mindaugo Gudelio veidas turėtų būti pažįstamas. Kai įtampos Lietuvoje būta daug, o informacijos labai mažai, Ispanijoje pandemija jau buvo įsibėgėjusi, čia gyvenantis lietuvis gydytojas tuo metu savanoriavo Leridos ligoninėje. Tačiau besidomintiesiems krepšiniu M. Gudelio asmenybė turėtų būti dar įdomesnė, mat jis – ilgametis Barselonos krepšinio klubo gydytojas.

Kadaise Lietuvą palikęs dėl meilės, šiandien Mindaugas Ispanijoje turi tai, apie ką galima svajoti. „Barcelona“ – ilgaamžis, vienas didžiausių ir daugybę pergalių istorijoje pelnęs klubas.

„Klube yra stiprus medicinos skyrius, yra ne vienas gydytojas, mūsų – 12–14, kiekvienas atsakingas už tam tikrą sportą, vieni už futbolą, aš atsakingas už krepšinį. Mano diena prasideda su pirma treniruote. Be klubo, yra įvairiausio darbo, turime vizituoti kitus klubo sportininkus, kurių yra apie 2 000“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „(Ne)emigrantai“ sakė M. Gudelis.

Barselonos krepšinio klubo gydytojas Mindaugas: kas vyksta už aikštelės ribų, nežino net mano šeima

Klubo gydytojai atidžiai stebi kiekvieno sportininko sveikatą. Tuo metu, kai laidos kūrybinė grupė susitiko su Mindaugu, vienas krepšininkų susižeidė, tad skubiai buvo šaukiamas gydytojų konsiliumas, suplanuota operacija – tokiais atvejais svarbi kiekviena minutė.

Komandos šūkis – „Daugiau nei klubas“, tad pasiaukojimas dėl jos čia yra tai, ko tikimasi. Tiesa, apie darbą su geriausiais Katalonijos krepšininkais Mindaugas smulkiai pasakoti negali, nes ne vietoje ir ne laiku ištartas žodis gali kainuoti karjerą. Sporto įžymybių sveikata ir asmeninis gyvenimas visuomenei rodomi tiek, kiek nusprendžia sportininkai ir klubas.

„Kas vyksta komandoje, net mano šeimos nariai nežino, tai komandos reikalas. Jei publikuojama oficialiai, tada galima kalbėti, bet tik tai, kas parašyta. Sutartys griežtos, negali būti plepys. Turi žinoti, kad nepadarytum klaidų, tai geriau iš viso nieko nesakyti“, – aiškino M. Gudelis.

M. Gudelis keliauja kartu su krepšinio klubu, dalyvauja sporto varžybose. Skamba puikiai ir tarsi kiekvieno krepšinio aistruolio svajonė, bet pašnekovas čia pat priduria – klaida būtų manyti, kad darbas lengvas ir netenka nieko aukoti.

„Savaitgaliai užimti. Jei komanda keliauja ir kartu išvažiuoja kolega, gali pabūti su šeima, bet planai gali pasikeisti, viską metęs važiuoji su klubu“, – sakė specialistas.

Kelias iki svajonių darbo vietos buvo ilgas ir stengtis reikėjo daug. Mindaugas užaugo mokytojos ir verslininko šeimoje Vilniuje. Noras tapti gydytoju atsirado dar vaikystėje, kai sunkiai susirgo močiutė.

„Močiutė susirgo vėžiu ir mirė anksti, maždaug 50 metų. Taip ir liko, kad gal galima padaryti ką nors daugiau. Jei negali padėti močiutei, gali padėti kitiems. Nuo 10–12 metų žinojau, kad noriu būti gydytojas“, – pasakojo Mindaugas.

Kad būsimo gydytojo laukia sunkūs ir ilgi mokslai, sakė visi, bet Mindaugui kalbos nerūpėjo. Jis domėjosi anatomija, biologija, chemija ir fizika.

„Nebuvau iš tų, kurie susigriebia paskutiniais metais, visada mokiausi“, – sakė lietuvis, Ispanijoje atsidūręs lygiai prieš 20 metų.

„Tai buvo 2001-aisiais, mokiausi Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Susipažinau su mergina iš Ispanijos, buvo daug jausmų ir norų, rizikavau išvažiuoti į Ispaniją tęsti studijų. Nemaniau, kad man pasiseks. Vilniaus universitete pasiėmiau akademines atostogas. Atvykęs čia išsilyginau studijas, išlaikiau egzaminus, anksčiau mokiausi ispaniškai, tai susikalbėjau“, – prisiminė pašnekovas.

Pirmi metai užsienyje buvo be galo sunkūs: rytais – darbas poliklinikoje, vakarais – ispanų kalbos pamokos. Pakliuvus tarp žmonių, kurie nekalbėjo nei angliškai, nei lietuviškai, netrukus pavyko persilaužti.

Mindaugas – įrodymas jau banaloko posakio, kad nesėkmės – tai pamokos. Į Medicinos fakultetą Lietuvoje jis neįstojo iš pirmo karto, teko metus palaukti. Kad gautų rezidento vietą Ispanijoje, palaukti teko net dvejus metus.

„Žinių, kalbos trūko, egzaminas sunkus. Patys ispanai jam ruošiasi 8 mėnesius. Man pritrūko žinių, teko daugiau pasistengti. Po rezidentūros 8 metus dirbau Leridos ligoninėje, parašiau disertaciją ir apsigyniau“, – sakė M. Gudelis.

Karjerą lietuvis pradėjo Leridos ligoninės Priėmimo skyriuje, paskui, norėdamas dirbti sporto medicinos srityje, įstojo į kitą rezidentūrą. Studijas baigus, futbolo klubas „Barcelona“ pasiūlė padirbėti pas juos, gaunant stipendiją.

COVID-19 paguldė į ligoninės patalą

2020-aisiais koronavirusas Ispanijai smogė stipriai, tačiau šiuo metu pandemija apvaldyta, šalyje visiškai pasiskiepijo daugiau kaip 80 procentų gyventojų.

Mindaugas sako, kad ispanai skiepijasi itin noriai, ir sieja tai su keliais veiksniais: pirma, ankstyvoji pandemijos banga šalyje praėjo itin skaudžiai ir palietė daugelį ispanų, antra, jie pasitiki sveikatos sistema.

Mindaugas pats sunkiai sirgo COVID-19 pernai rugsėjį, kai dar nebuvo pasiskiepijęs.

„Užsikrėčiau nuo žmonos. Žmona per tris dienas pasveiko, o man teko atsigulti į ligoninę – plaučių uždegimas, gulėjau Intensyviosios terapijos skyriuje. Buvau ant ribos, bet pasisekė“, – sakė gydytojas.

Šiandien Ispanijoje Mindaugas jaučiasi kaip namuose, nes čia yra darbas, draugai ir šeima. „Nevaidinu ispano“, – sako 20 metų čia praleidęs pašnekovas ir priduria, kad turi šiauriečiams būdingesnių bruožų.

Visas pokalbis – LRT TELEVIZIJOS laidos „(Ne)emigrantai“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt