Istorijos

2021.11.04 10:52

Viename seniausių Europos universitetų buvo mokoma ir lietuvių kalbos

Justina Puvačiauskaitė, ITLIETUVIAI.IT2021.11.04 10:52

Šiaurės Italijoje, Parmos mieste, viename seniausių Italijos bei Europos universitetų nuo 2005 m. buvo dėstomas Baltų kalbų filologijos bei lietuvių kalbos kursas. Parmos universitete (Università degli Studi di Parma) yra daugiau nei 12 skirtingų katedrų. Pasak profesorės Birutės Žindžiūtės Michelini, jame kaip savarankiška disciplina dėstytas lietuvių kalbos kursas buvo vienintelis toks Italijoje.

Guido Michelini, profesoriaus, kalbininko, pastangomis Parmos universitete buvo įkurtas Baltų kalbų filologijos kursas, gyvavęs iki 2020 m. Šiame kurse buvo galima įgyti bendrų kalbotyros žinių. Vėliau, profesoriaus dėka buvo įvestas ir lietuvių kalbos kursas, dėstomas B. Žindžiūtės Michelini. Tai buvo kaip atskira savarankiška disciplina, įtraukta į Parmos universiteto programą.

Lietuvių kalbos kursas, Parmos universitete kaip savarankiška disciplina, buvo vienintelis Italijoje. Iki to, pirmą kartą pokario laikų istorijoje, nuo 1977 m. lietuvių kalba buvo pradėta dėstyti tik Milano universitete. B. Žindžiūtė Michelini, ištekėjusi už savo šviesaus atminimo vyro G. Michelini ir atvykusi gyventi į Italiją, nuo 1986 m. iki 2001 m. lietuvių kalbą dėstė Milano Katalikų universitete. Dėstytoja sako, kad tai nebuvo atskiras kursas, bet lyginamosios kalbotyros disciplina.

Pasak B. Žindžiūtės Michelini, įsteigti atskirą lietuvių kalbos kursą yra sudėtingas procesas. Didžiausius nuopelnus už baltistikos disciplinų įtraukimą į Parmos universiteto programą Birutė dedikuoja savo vyrui Guido.

Profesorius suteikdavo bendrus kalbotyros pagrindus Baltų filologijos kurse, o tai padėdavo studentams, papildomai pasirinkusiems lietuvių kalbos kursą, vėliau lengviau pramokti lietuvių kalbos gramatikos.

G. Michelini kursas buvo privalomas visiems filologijos fakulteto studentams ir buvo labai gausiai lankomas. Į Birutės paskaitas ateidavo ne tiek daug – tik tie, kurie norėdavo.

„Ateidavo iki 15 žmonių, bet tai būdavo motyvuoti studentai“, – pabrėžia už nuopelnus Lietuvai šių metų liepą apdovanota B. Žindžiūtė Michelini.

Paklausus, kaip italams sekėsi mokytis lietuvių kalbos, dėstytoja paaiškina, kad lotynų kalbos išmanymas labai padeda, todėl tie studentai, kurie turėjo lotynų kalbos pagrindus ar mokėsi linksniuojamų kalbų, – lietuvių kalbą pramoko lengviau.

Vis dėlto B. Žindžiūtė Michelini pripažįsta, kad išlaikyti tokius kursus, kur būtų mokoma lietuvių kalba ar Baltų filologija, yra sudėtinga. Tai priklauso nuo asmeninės iniciatyvos ir įdirbio: „Liūdna, bet paprastai kalbų mokymas atsirasdavo atskirų žmonių iniciatyva ir pastangomis, o užgesus šių žmonių gyvybei, užgęsta ir kursai.“

Taip nutiko ir su Parmos universitete dėstomu Baltų filologijos bei lietuvių kalbos dalyku. Po G. Michelini mirties (2020 m. lapkritį) kursas buvo uždarytas ir nebedėstomas. Pasak B. Žindžiūtės Michelini, norint, kad kursas būtų pratęstas, reikalingas iniciatyvumas bei geras tiek italų, tiek lietuvių kalbos išmanymas.

Visgi 15 metų trukusi Baltistikos centro veikla Parmos universitete visada išliks kaip itin malonus faktas Lietuvai.

„Malonu, kad yra besidominčių ir norinčių išmokti kalbą, juo labiau, kai suprantame, kokie esame maži“, – sako B. Žindžiūtė Michelini bei priduria, kad tik vienetai italų lietuvių kalbos mokosi specialiai darbui.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt