Istorijos

2021.11.02 19:32

Lietuvė advokatė papasakojo, kam ryžtasi JAV norintys likti žmonės: fiktyvios santuokos tebėra populiarios

LRT TELEVIZIJOS laida „(Ne)emigrantai“, LRT.lt2021.11.02 19:32

Imigracijos teisės specialistė, advokatė Laura Lapytė JAV gyvena ir dirba jau 20 metų. Iš Panevėžio kilusi teisininkė kasdien kovoja už dešimtis klientų, svajojančių gyventi Amerikoje – siekiančių šios šalies pilietybės ar bandančių laimėti žaliąją kortą.

L. Lapytė dirba ne tik su lietuviais, tarp savo klientų ji vardija airius, serbus, makedoniečius ir kitus.

„Amerikoje – ne tik turistinės vizos, yra visa abėcėlė vizų. Diplomatų, žurnalistų, menininkų, sportininkų, investuotojų – begalybė. Viena maloniausių temų man yra mūsų aktoriai, dainininkai. Jei dirbu su lietuvių bendruomene ir vežame kultūrinius renginius, tai vienas maloniausių darbų, širdžiai smagu užsiimti tokiomis vizomis, o ne kur ašaros, deportacijos, sėdėjimas sulaikymo centruose“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „(Ne)emigrantai“ pasakojo Laura.

Advokatė apie tai, kam žmonės pasiryžę dėl galimybės pasilikti JAV: fiktyvios santuokos – vis dar labai populiaru

Nesuskaičiuojamas skaičius lietuvių ir kitų tautybių žmonių Lauros dėka galėjo pasilikti Amerikoje.

„Viena moteris su mažamečiu ėjo septynias dienas, pritrūko vandens. Ameriką pasiekė beveik be sąmonės. Kažkas padėjo, pamaitino, paskui kažkas pasiėmė, atsirado Čikagoje. Ši moteris kaip tik dabar bando per sutuoktinį gauti žaliąją kortą“, – vieną iš šiam darbui būdingų istorijų prisiminė Laura.

Advokatė sako, kad daug dešimtmečių niekur kitur neplūsta tiek imigrantų. Atvykimą čia daug kas laiko naujo, geresnio gyvenimo pradžia, nors ne kiekvienam čia pasiseka.

„Baigiau bakalauro studijas Lietuvoje, atvykome su studentų kelionių ir darbo programa. Trys mėnesiai darbo, vienas – pažintis su JAV. Pirmais metais buvo puikūs įspūdžiai, kitais metais viskas buvo kitaip. Krito Dvyniai, nesusiklostė, kaip planavome. Vienas dalykas vedė į kitą, likome iki kitų metų. Taip iki dabar“, – sakė emigrantė.

Neplanavusi Amerikoje pasilikti ilgam, Laura sako, kad šalis nepaprastai traukia. Kiekvienas imigrantas turi savų priežasčių, vieniems tai yra karjeros galimybės, kitiems – geresni mokslai, dar kiti tiesiog nori būti apsupti amerikietiškos kultūros. Būna susižavinčių miestų didybe arba – atvirkščiai – Amerikos gamta.

„Teisės mokslai skiriasi Lietuvoje ir Amerikoje. Lietuvoje jie orientuoti į teoriją. Su bendrakursiais juokdavomės: diplomas rankoje, o nemokame civilinio ieškinio surašyti. Amerikoje yra atvirkščiai, viską ruošia praktikai – baigęs teisę, išlaikęs egzaminą, gali iškart pradėti dirbti. Aišku, reikia resursų ir kontorai, reikia pirmą klientą rasti“, – kalbėjo L. Lapytė, darbą pradėjusi lietuvio advokato kontoroje.

5-erius metus kontoroje ji vadina pagrindu, padėjusiu užtikrintai jaustis savo srityje ir imtis savarankiško darbo. Laura pasirinko sritį, nuo kurios prasideda daugybės žmonių istorijos.

„Imigracijos teisę pasirinkau dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia – praktinis aspektas. Išsilaikiusi advokatūros egzaminą, nelikau gyventi Niujorke. Čikagoje galiu praktikuoti tik federalinę teisę – yra federalinės teisės sistema ir valstijų teisės sistema. Kiekvienoje valstijoje turi būti vietinis advokatas. Pasirinkau Čikagą dėl bendruomenės, man svarbu dirbti savo kalba. Tad galiu atstovauti visoje Amerikoje. Turiu klientų iš Floridos, Virdžinijos, Sietlo, Vašingtono“, – pasakojo advokatė.

Laura sako, kad paklausta, ar pasiekė amerikietiškąją svajonę, ji atsako tokios niekada neturėjusi, tačiau padeda žmonėms įgyvendinti savąsias.

„Lietuviai dažniausiai atvyksta su viza, dabar – pagal bevizį režimą, ir lieka. Baigiasi leidimo terminas, o po to – kas bus, tas. Dirba, gyvena, kuria šeimas, stato namus. Arba atsiranda galimybė legalizuotis, arba ne. Tipinis lietuvio profilis. Atstovauju ir žmonėms iš Lotynų Amerikos, jų atvejis visiškai kitoks. Beveik niekas neturi jokių vizų. Keliauja kajakais, eina sienomis, plaukia upėmis. Čia gyvena, kol legalizuojasi arba yra grąžinami atgal“, – sakė laidos pašnekovė.

Pasak Lauros, kone iš kiekvieno nelegalaus imigranto istorijos galima būtų sukurti filmą ar parašyti knygą. Klausantis istorijų, ją iki šiol nukrečia šiurpas.

„Kažkam sumokėdavo didžiules sumas, juos nuskraidindavo iki Karibų salų. Pervesdavo per sieną arba plukdydavo laivais. Yra neįtikėtinų istorijų. Ateina po 20 metų, klausia, ar gali legalizuotis, atvykę tokiu būdu. Visada klausiu, ar buvo verta“, – sakė pašnekovė.

Nors Amerikoje kelis dešimtmečius nelegaliai gyvena ir šimtai lietuvaičių, mūsų tautiečių įvaizdis šioje šalyje gana solidus, teigia Laura. Daug kam net sunku patikėti, kad žmonės iš saugios, išsivysčiusios šalies ryžtasi nelegaliai migracijai.

„Amerikiečiai negalvoja, kad galime būti be statuso. Dažniausiai moka anglų kalbą, turi profesinį darbą, užsiima veikla. Jiems keista, kad neturi dokumentų, jiems nelegalai – tik meksikiečiai“, – kalbėjo Laura.

Advokatė primena, kad valstijose galioja skirtingi įstatymai – kas leidžiama vienoje, nebūtinai toleruojama kitoje.

„Vienos – draugiškos imigrantams, padarius mažytį nusikaltimą, niekada neklaus tavo statuso. Kitos valstijos sustabdžiusios gali tave perduoti imigracijai. Lietuviai žvejojo Alabamoje ir pateko į Gamtos inspekcijos rankas. Paaiškėjo, kad neturi dokumentų, ir pateko į deportaciją. Mūsų apygardoje to niekada nebūtų, pas mus miestai saugūs imigrantams. Vietos policija nebendradarbiauja su federaliniais pareigūnais dėl žmonių statuso padarius mažą nusikaltimą, bet yra valstijų, kur pavojinga net žvejo licenciją išsiimti“, – sakė Laura.

Kad šalyje gyvena nelegaliai, daug atvykėlių beveik pamiršta. Prisimena tik tada, kai pabando išvykti iš Amerikos. Pavyzdžiui, skubiai prireikia nuskristi į Lietuvą. Prie pasienio patikros punkto pareigūnas praneša, kad grįžti bus neįmanoma, net jei čia turi turto ar šeimos narių.

„Baisiausia, kad išvažiavęs negali grįžti 10 metų. Žmonės skambina: „Aš tik pabuvau, nieko blogo daugiau nepadariau.“ Teisės pažeidimas neturi didelės reikšmės, bet neleido 10 metų grįžti. Žmonėms trūksta žinių. Nustemba, atrodo, pabuvo neilgai, o neleidžia grįžti 10 metų“, – pasakojo advokatė.

Fiktyvios santuokos su Amerikos piliečiais – vis dar populiariausias būdas, kaip greitai šalyje legalizuotis. Tačiau šiuo būdu pasinaudojusius valstybinės institucijos vis aktyviau gaudo ir skaudžiai baudžia.

„Yra miglotų santuokų. Jei jaučiu, kad kažkas ne taip, pora nesiruošia kartu gyventi, saugodama savo etikos standartus ir licenciją, turėčiau pasakyti „mūsų konsultacija baigėsi“. Bet jie ras advokatų, kurie sakys „dirbame“, – sakė Laura.

Kova dėl leidimo legaliai gyventi trunka ilgus mėnesius ar net metus. Viskas priklauso nuo individualių istorijų, o jos dažnai labai painios.

„Melas – didžiausias priešas, anksčiau ar vėliau pakišantis koją. Ir tenka pralaimėti kovą dėl žaliosios kortos“, – įsitikinusi Laura. Klientų ji visada prašo, kad jie būtų nuoširdūs.

„Sakau, kad čia yra saugi erdvė, man turi papasakoti viską: bet kokį incidentą su policija, bet kokį migracijos pažeidimą, kad paskui nebūtų siurprizų. Dažnai girdžiu iš lietuvių „tai buvo seniai, nieko svarbaus“. Tokių atsakymų man būti negali“, – vieną pagrindinių darbo principų dėstė Laura.

Kovojant už teisę gyventi Amerikoje, svarbiausia yra neprarasti vilties, sako pašnekovė, net jei ne kartą institucijos atmetė prašymą. Dažnai bylas ji verčia iš naujo, ieškodama naujų kabliukų ar laukdama įstatymų pakeitimų.

„Kalbame ne apie teismą, o apie prašymo procesą. Dažnai atsakymas „ne“ dar nereiškia, kad būsi išmestas iš šalies. Bylos gula į archyvą, jų niekas nejudina, kol atsiranda nauja galimybė. Gal sukurta nauja šeima, gal vaikai užaugo. Migracija priklauso nuo politikų, kokia yra administracija. Nekeičiant nė vieno įstatymo, bet pakeitus požiūrį, mano darbas kardinaliai keičiasi“, – sakė advokatė.

Visas pokalbis – LRT TELEVIZIJOS laidoje „(Ne)emigrantai“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt