Istorijos

2021.11.07 11:40

Jaunystėje avariją patyręs Nerijus įgyvendino svajonę Norvegijoje – sukonstravo automobilį ir juo raižo lenktynių trasas

LRT TELEVIZIJOS laida „(Ne)emigrantai“, LRT.lt2021.11.07 11:40

Nerijus Tubutis į Norvegiją išvyko prieš beveik 18 metų. Studijavo Kauno technologijos universitete, svajojo užsidirbti pirmam automobiliui. Kai Nerijui buvo 20 metų, nuosavas automobilis suaugusiajam atrodė būtinas. 

Išvykęs į Norvegiją, Nerijus pusantro mėnesio dirbo pas ūkininką. Mažai miego, daug darbo valandų, kelionės į darbą dviračiu tuo metu buvo vaikino kasdienybė.

„Grįžęs nusipirkau „Opel Calibra“, vadinamąjį ubagų ferarį“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „(Ne)emigrantai“ pasakojo N. Tubutis.

Nerijus nenutuokė, kaip kelionė pakeis jo gyvenimą, kad Skandinavijoje užsiliks ilgam ir sukurs šeimą, o pirma mašina sužadins susidomėjimą automobilių sportu, varžybomis ir pasipils apdovanojimai.

Dviračiu į darbą keliaudavęs Nerijus išpildė svajonę Norvegijoje – sukonstravo automobilį, juo raižo lenktynių trasas

Prieš 18 metų Nerijus rytais keldavosi pašerti ūkininko galvijų, pjaudavo žolę ir tvarkydavo traktorių. Iškart suprato: algos didesnės, bet dirbti reikės daug.

Pirmą mėnesį Norvegijoje Nerijus suprato, kad automobilio jam išties reikia, – apie tai pagalvodavo kas kartą dviračiu nepalankiais norvegiškais orais važiuodamas į darbą.

Grįžęs į gimtinę Nerijus prisiekė, kad daugiau iš Lietuvos nevažiuos, ir netrukus pas tėvą stalių įsidarbino padėjėju, paskui gavo darbą duonos kepykloje, tačiau pinigų vėl atrodė per mažai.

„Mėginau dirbti statybose lauke, tėvas per pažintis padėjo gauti darbą. Paskutinis mėginimas – duonos kepykloje, buvau sandėlio viršininko padėjėjas. Kepė pyragus, žmonai patiko, vakarais parnešdavau pyragėlių. Galėjau viską uždirbti, bet norai buvo didesni. Savaitgalį prisipili benzino, nueini į restoraną, į šokius, pinigai neskalsūs ir jų nebėra. Dvi savaitės po algos, o pinigų nėra“, – kalbėjo Nerijus.

Tad jaunas vyras nusprendė vėl keliauti į Skandinaviją. Dabar planas buvo užsidirbti ne automobiliui, o visam gyvenimui. Kaip ir dalis kitų emigrantų, jis tikėjo, kad ateis diena, kai susitaupys ir grįžęs viską pradės iš naujo. Taip manė ir tuometė draugė Karolina, o dabar – žmona ir Timočio mama.

„Susipažinome Lietuvoje, kaimo šokiuose. Abu iš Tauragės, važiuodavome į kaimą pas pusbrolius, pusseseres, ten susipažinome. Gražiai viskas klojosi, augome kartu“, – pasakojo Nerijus.

Karolina jau paskutinėje klasėje žinojo, kad baigusi mokyklą į universitetą nestos. Ir taip nuo 18-os metų ji gyvena Norvegijoje.

„Kai atvažiuoji, ką gauni, tą dirbi. Valydavau namus, vasarą dažydavau. Padėdavau Nerijui dirbti“, – sakė Karolina.

Viešojoje erdvėje pasijuokiama, kad juodus darbus dirbę emigrantai grįžę į Lietuvą elgiasi kaip karaliai, demonstratyviai išlaidauja. Kai priprato prie didesnės algos, Nerijus nepirkti negalėjo: „Grįžęs į Lietuvą viską išleisdavau. Buvome jauni, norėjome naujausio telefono. Viską už grynuosius, viską sau leisdavau – barai, draugai, tėvai, pramogos. Dieną Tauragėje, vakare – į Kauną, užsimanai į Palangą – važiuojam.“

Tubučiai įsikūrė netoli Oslo, po poros metų atsikraustė į Stavangerį. Rugalando regione lietuvių yra nemažai, vieni dirba statybose, kiti – valymo įmonėse. Yra mokytojų, pardavėjų, verslininkų. Dauguma atvykstančiųjų jau turi lietuvių draugų, kurie padeda įsikurti arba duoda naudingų patarimų.

Dabar Karolina turi kvalifikuotą darbą – yra ekspeditorė.

„Esu elektros ir naftos padalinyje. Įmonės perka iš mūsų prekes, kai padaro užsakymus, aš juos stebiu, kad nueitų tikslingai, kad gautų tą dieną, kada jiems reikia. Būna, kad jiems čia ir dabar reikia varžtų, turi užsakyti, kad sraigtasparnis nuskraidintų, per kelias valandas gautų“, – laidoje „(Ne)emigrantai“ sakė Karolina.

Darbe daug streso, nuolat reikia spręsti problemas, tačiau tokia laiminga ir savo vietoje Karolina niekada nesijautė.

O štai Nerijų draugas kartą nusivežė į festivalį „Gatebil“, ten teko stebėti automobilių šonaslydžio varžybas.

„Pamačiau, kas ten yra, tai buvo svajonė. Iškart žmonai sakiau, kad norėčiau ir pats važiuoti toje trasoje“, – pasakojo Nerijus.

Nerijus ėmė svajoti dalyvauti šonaslydžio varžybose, bet tam pirmiausia reikėjo nugalėti didžiausią baimę – jaunystėje jis yra patyręs avariją. Galbūt ne kiekviena žmona norėtų, kad vyras užsiimtų tokiu iš pirmo žvilgsnio pavojingu sportu, tačiau Karolina palaiko Nerijaus hobį.

„Prieš vestuves žinojau, koks jis. Niekada nesistengiau pakeisti. Būdavo pykčių, bet negali stabdyti, turime paremti vienas kitą ir tobulėti“, – sakė Karolina.

Visas pokalbis – LRT TELEVIZIJOS laidoje „(Ne)emigrantai“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt