Istorijos

2021.10.27 18:47

Cepelinų furgonėlį Rygoje lietuvė sugalvojo atidaryti per pandemiją: kai kas klausia, ar čia koldūnai

Ugnė Jonaitytė, LRT.lt2021.10.27 18:47

Latvijoje su šeima gyvenanti Jovita Dargevičiūtė vasaros pabaigoje išsinuomojo maisto furgonėlį ir ėmė virti cepelinus. Lietuvei tokia idėja kilo po ilgų mėnesių karantine. Pašnekovė teigia, kad į šią avantiūrą leidosi drąsiai, o tiek gaminti, tiek pardavinėti cepelinus padeda ir vyras latvis. „Yra tokių, kas klausia, ar čia koldūnai. Yra nežinančių, kas yra cepelinai, bet norinčių paragauti“, – portalui LRT.lt sako J. Dargevičiūtė.

Idėja kilo per karantiną

Latvijos sostinėje Rygoje J. Dargevičiūtė gyvena pusantrų metų. Iki tol dešimt metų praleido Anglijoje, kur dirbo vadybininke įdarbinimo agentūroje ir susipažino su vyru latviu.

„Į Lietuvą vykti planų nebuvo, norėjome į Rygą. Buvome nusprendę, kad kai dukrai bus 6 metai, grįšime čia. Kad eitų į mokyklą ir kalbėtų latviškai, lietuviškai“, – pasakoja tautietė.

Į Rygą su šeima persikėlusi Jovita planavo atidaryti šokių studiją, mat tokią turėjo gyvendama Jungtinėje Karalystėje. Tačiau koją pakišo pirmas karantinas. Iš pradžių moteris netgi džiaugėsi, kad galės pailsėti, bet galų gale neberado sau vietos. Taip netikėtai į galvą šovė mintis prekiauti cepelinais.

„Nieko neveikti man buvo didelis šokas. Karantine sėdėjome beveik metus, tada pasakiau: užteks, reikia ką nors daryti. Taip su vyru sugalvojome, kad reikia virti cepelinus. Radome maisto furgonėlį, išsinuomojome, vasaros gale pradėjome dirbti. Prekiaujame viename turgelyje netoli miesto centro“, – sako Jovita.

Lietuvė imtis tokio sumanymo nebijojo ir vadovavosi nusiteikimu, kad pabandę nieko nepraras. Tiesa, vyras į avantiūrą žvelgė atsargiau.

„Aš toks žmogus, kad jei sugalvoju, reikia padaryti, kitaip užgrauš sąžinė. Vyras yra skeptiškesnis. Jam reikia 10 kartų pamatuoti ir 11-ą kirpti. Bet kol kas nesigailime, viskas gerai“, – tikina pašnekovė.

Cepelinų užsisako ir šventėms

Moteris džiaugiasi, kad pasirinko strategiškai gerą vietą. Turgelyje kasdien lankosi daug žmonių, todėl jų furgonėlis nelieka nepastebėtas, tikina lietuvė. Bet pripažįsta – buvo atvejų, kai nė neparagavę praeiviai komentavo, kad cepelinai skanesni Lietuvoje, ir klausė, iš kur žino, kaip juos reikia gaminti.

„Kai pasakau, kad aš pati esu iš Lietuvos, iškart perka ir ragauja. (...) Yra ir tokių, kas klausia, ar čia koldūnai, yra nežinančių, kas yra cepelinai, bet norinčių paragauti“, – sako pašnekovė.

Lietuvės drauge su vyru gaminami cepelinai kainuoja 6 eurus. Pora ruošia juos su mėsos įdaru, pagardina spirgučiais, svogūnų laiškais, grietine. „Yra prašančiųjų ir su varške, ir su grybais, bet tokius darome pagal individualius užsakymus, nes vis tiek populiariausi su mėsa“, – aiškina Jovita.

Ji pažymi, kad lietuviai ne tik perka cepelinus iš furgonėlio, bet ir užsisako jų asmeninėms šventėms. Pasak Jovitos, kartais užsakymų būna tiek daug, kad turguje net nebeprekiauja.

„Jeigu padarai 20 porcijų šventei, tai praktiškai nebelieka nei laiko, nei vietos dar paruošti ir pardavinėti cepelinus einantiesiems pro furgonėlį“, – komentuoja pašnekovė.

Gaminti daugiau patiekalų moteris sako nesvarstanti, o darbus dalijasi su vyru.

„Vakare kartu skutame bulves, o ryte dažniausiai vyras jas sutarkuoja. Tada aš pasiruošiu mėsą, lipdau cepelinus ir pusę dienos pardavinėju. Po to manęs pakeisti ateina vyras. Dažniausiai taip savaitgaliais dalijamės darbus, nes reikia ir su vaikais pabūti.

Darbo dienomis abu dirbame nuo ryto iki vakaro. Būna, kad iki pietų viską išparduodame, kiek esame prigaminę. Dažniausiai per dieną parduodame apie 20–30 porcijų. Savaitgalį daugiau“, – pasakoja tautietė.

Ėmėsi dar vieno verslo

Lietuvė sako, kad atšalus orams cepelinų furgonėlyje nebepardavinės ir planuoja vėl atsidaryti pavasarį. O greta šio verslo ėmėsi ir veiklos, apie kurią svajojo nuo pirmų dienų Latvijoje, – atvėrė šokių studijos duris. Tiesa, dėl griežto karantino Latvijoje iki lapkričio 15 šokių pamokų Jovita vesti negali, bet entuziazmo nepraranda.

„Esu šokių mokytoja iš prigimties. Anglijoje turėjau 8 grupes – iš viso virš 80 vaikučių – ir labai pasiilgstu visų, kas su manimi šoko. Tikiuosi, kad viskas seksis gerai, nes čia yra daug lietuvių su vaikais, ieškančių pamokų lietuvių kalba.

Mano pamokos bus visomis kalbomis: anglų, lietuvių, latvių ir rusų. Vesiu zumbą ir suaugusiesiems, ir mažiems vaikams. Ir gimtadieniai bus su šokiais. Viskas taip, kaip turėjau Anglijoje“, – tikina Jovita.

Iš Mažeikių kilusi lietuvė kol kas į tėvynę grįžti neplanuoja. Anot pašnekovės, gimtąjį miestą ir dabar gali pasiekti per kelias valandas, o ir abi šalys jai atrodo panašios.

„Man visai nebuvo problemų apsiprasti Latvijoje, aš toks žmogus, kad galiu bet kur pritapti, bet kur susigalvoti veiklos. Truputį nerimavome dėl vyresnėlės, nes ji nelabai mokėjo latviškai, bet išmoko per tris mėnesius, kai pradėjo eiti į mokyklą. (...) Šeima čia, viskas čia“, – sako pašnekovė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt