Istorijos

2021.09.23 19:11

Psichoterapeute Anglijoje dirbanti Jolita per pandemiją padeda tautiečiams: labai padaugėjo smurto atvejų

LRT PLIUS laida „Širdyje lietuvis“, LRT.lt2021.09.23 19:11

17 metų Londone gyvenanti lietuvė Jolita Gaskin ilgą laiką dirbo pardavėja-konsultante kosmetikos prekių parduotuvėje. Daug bendraudama su klientais Jolita pastebėjo savo pašaukimą gilintis į jų problemas ir norą dalyti patarimus, todėl vieną dieną nutarė, kad nori savo gyvenimą iš esmės pakeisti ir tapti profesionalia psichoterapeute. Per pandemiją Jolita sako sulaukusi lietuvių antplūdžio. Anot pašnekovės, tautiečiai jaučiasi vieniši ir galvoja, kad jų problemos niekam neįdomios.

„Kai jau buvau paauglė gal, aš galvojau apie psichologiją. Man labai patinka klausytis kitų žmonių istorijų, man atrodo, geresnės profesijos nėra. Tu klausaisi, tau žmogus atveria širdį, savo istoriją papasakoja“, – LRT PLIUS laidai „Širdyje lietuvis“ teigė tautietė.

Per daug metų Londone Jolita sako įsitikinusi, kad žmogui niekada nevėlu keistis ir siekti svajonės, kokia ji bebūtų. Jos pačios staigus virsmas iš pardavėjos į psichoterapeutę – geriausias to įrodymas. Jau penkerius metus Jolita kasdien dėkoja savo vidiniam užsispyrimui, dėl kurio tapo sėkminga savo srities specialiste.

Psichoterapeutų ruošimas Anglijoje toks rimtas ir toks sudėtingas, kad šį etapą net ne visi atlaiko. Jolita pasakoja, kad iš pradžių patys specialistai turi susitvarkyti su savo bėdomis ir tik tada gali imtis gelbėti kitus žmones.

„Labai išsunkiančios studijos, nes tu taip viską iš savęs ištrauki ir žaizdas visas atveri“, – pripažįsta pašnekovė.

Londone gyvenanti Jolita vieną dieną suprato norinti keisti savo gyvenimą: iš pardavėjos nusprendė tapti psichoterapeute

Dirba su lietuviais

Vos baigusi mokslus lietuvė iškart nutarė, kad nenori eiti dirbti į jokią didelę kliniką ar ligoninę. Vietoje to Jolita pasirinko privačią psichoterapiją ir atidarė savo kabinetą. Dabar ji džiaugiasi iškart sulaukusi didelio susidomėjimo.

„Porą dienų dirbu centriniame Londone ir dar dirbu su lietuviais daugiausia iš Piterboro, per tokią organizaciją, tai jiems terapiją teikiu internetu, nes iš Londono truputį toloka būtų važinėti“, – pasakoja lietuvė.

Jolita sako, kad kiekvienas iš Lietuvos išvykti pasiryžęs žmogus turėtų pereiti psichoterapijos kursą ir pasiruošti iššūkiams naujoje šalyje. Ji pastebėjo, kad daug lietuvių laimės ieškoti į Angliją išvyksta visiškai neįsigilinę į tai, kas jų laukia. Mažai kas domisi, kokia yra britų tauta, su kokiais žmonėmis čia reikės kasdien susidurti, kaip su jais bendrauti ir panašiai.

„Reikia iškart nusiteikti, kad bus kultūrinis šokas, nes anglai yra skirtingi, kitokie, bet iš kitos pusės labai daug yra užsieniečių ir pakankamai lengva yra integruotis, jeigu nori. Pasiūlyčiau griebti ir greitai imti kalbėti, mokytis anglų kalbos, nes anglai labai tą vertina, kai tu moki angliškai.

Nekritikuoti anglų ir anglų tradicijų, man atrodo, bet kurioje šalyje šitie dalykai labai jautrūs. Kritiką [anglai] priima sunkiai, ypač apie jų kultūrą. Nes jie pakankamai didžiuojasi savo kultūra. Jie vieninteliai gali iš tos kultūros pasijuokti“, – dėsto lietuvė.

Pasak Jolitos, norint šioje šalyje įsilieti į visuomenę, tiesiog būtina įsigilinti į britų kultūrą, į jų kasdienybės stilių ir svarbiausia – pamėginti suprasti itin savitą humoro jausmą. Jeigu atvykėliai nepadaro šių namų darbų – Anglijoje jiems būna sudėtinga, dažnas jaučiasi svetimas ir nepritapęs.

Vienišumo jausmas, nerimas ir smurto atvejai

Jolita sako, kad tokiuose megapoliuose kaip Londonas problemų labai daug. Anot jos, tai miestas, kuriame tūkstančiai žmonių kasdien kovoja dėl vietos po saule. Apsigyvenęs čia tarsi patenki į nesibaigiantį maratoną, be atokvėpio kažkur bėgi, kol galiausiai uždūsti ir pasidaro blogai. Pati Jolita pirmuosius dvylika šiame mieste praleistų metų taip pat jautėsi panašiai, buvo įsisukusi į kasdienius rūpesčius ir nebeskyrė deramai laiko sau pačiai. Tai tapo paskata ką nors keisti.

„Turiu labai daug žmonių, kurie dirba Sityje. (...) Ten yra beprotiškai daug perdegimo. Ir netgi jauni žmonės ateina. Ir miega po 5 valandas. Pavyzdžiui, 7:30 aš turiu klientą. Tai jūs pagalvokit, 7:30 jau pas mane žmogus būna, paskui tiesiai į darbą ir dirba iki 8 vakaro. Labai beprotiškai įtemptas darbas. Trūksta tokio balanso tarp gyvenimo ir tarp darbo. Ir ką aš pastebėjau į Lietuvą grįžus – man atrodo, lietuviai turi geresnį darbo ir poilsio balansą“, – mintimis dalijasi pašnekovė.

Su vietiniu anglu šeimą sukūrusi specialistė pasakoja, kad pastarieji dveji pandemijos metai stipriai sukrėtė Londono gyvenimą ir daug ką pakeitė čia įsikūrusių žmonių gyvenimuose.

„Kai tik prasidėjo pandemija, labai daug žmonių nustojo eiti į terapiją. Vieni neteko darbų, kitiems sumažino atlyginimą, kiti nenorėjo dirbti nuotoliniu būdu, nes automatiškai mes negalėjom dirbti akis į akį. Visiems daug nerimo, tokia nežinomybė“, – pasakoja lietuvė.

Vis dėlto po pusmečio, anot Jolitos, žmonės vėl ėmė plūsti pas specialistus. Jolita neslepia, kad pagrindinė daugelio į ją besikreipiančių žmonių problema – staiga atsiradęs nesusikalbėjimas su antrosiomis pusėmis. Pandemija tapo tūkstančių skyrybų priežastimi.

Nemažai klientų iš lietuvių bendruomenės Anglijoje turinti moteris pasakoja, kad po ilgus mėnesius užsitęsusio karantino ėmė sulaukti daugybės skubios pagalbos prašymų.

„Išaugo labai, ypač lietuvių bendruomenėje, smurtas artimoje aplinkoje. Matyt, šitie žmonės – smurtautojai – nebeturėjo darbo, dar labiau streso prisidėjo, ir išliejo labai netinkamai savo tą frustraciją ant savo šeimos narių“, – sako psichoterapeutė.

Jolita pastebėjo, kad lietuviai psichoterapeutams atsiveria sunkiau, ypač vyrai nelinkę kalbėtis ir spręsti problemų. Daug kas supranta, kad yra kažkas negerai, tačiau nieko dėl to nedaro. Pašnekovė prisimena vieną atvejį, kai paskambinęs lietuvis domėjosi, kokią terapiją ji taiko, o išgirdęs, jog reikės daug kalbėti apie praeitį, atsakė to daryti nenorintis.

„Jeigu nekalbėsim, niekur tie dalykai nedings. Reikia saugioj aplinkoj, kur yra viskas konfidencialu, išsikalbėti. Tai yra pats geriausias dalykas, nes naivu galvoti, kad, užspaudęs tuos savo prisiminimus, tu gali gyventi normalų gyvenimą“, – komentuoja Jolita.

Specialistė pastebėjo, kad daug lietuvių Anglijoje jaučiasi labai vieniši ir galvoja, kad jų problemos niekam neįdomios, o ir patys jų nebando spręsti. Visą blogį laikant savyje ilgainiui pasidaro daug blogiau, tada tokie žmonės pradeda svaigintis ar grimzti į depresiją. Psichoterapeutė įvardija, kad svetur atsidūrusiems lietuviams ypač būdingas šaknų nejautimo sindromas.

„Tu atvažiuoji iš Lietuvos į Angliją, tu nemoki kalbos. Esi tokioje situacijoje, kai jautiesi visiškai vienas. Ir neturi jokios pagalbos, net nežinai, kur pradėti ieškoti tos pagalbos. Gal ir turi šeimos narių, bet ta vienatvė labiau vidinė. Sunku labai adaptuotis, nes labai sunkiai lietuviai eina mokytis anglų kalbos, dar nelabai nori integruotis į tą anglų kultūrą“, – teigia pašnekovė.

Nuolat skubančioje, susvetimėjusioje šalyje dažnas lietuvis, anot pašnekovės, susiduria su panikos priepuoliais, tačiau ne visi šią problemą kaip nors sprendžia. Jolita sako, kad įveikti galvoje esančias bėdas galima ne tik psichoterapijos būdu, bet ir įvairiais pratimais.

„Yra toks labai paprastas pratimas, vadinasi „5, 4, 3, 2, 1“. Ir ką tas pratimas daro? Ištraukia mus iš mūsų galvos, kur esi susisukęs tose nerimastingose mintyse, ir nukelia į kūną“, – pažymi specialistė.

Ji nurodo, kad reikia patogiai atsisėsti, kad kojos remtųsi į žemę, kelis kartus giliai įkvėpti ir atlikti kelias užduotis. Reikia pastebėti 5 dalykus. Kaip pavyzdį pateikia žalius lapus ir gražią moters plaukų spalvą. Tuomet 4 dalykus – išgirsti, 3 dalykus – pajusti, pavyzdžiui, pučiantį vėją, nugarą šildančią saulę. Užuosti du kvapus ir pajusti vieną skonį.

„Jei neturi ko suvalgyti, gali įsivaizduoti, kad valgai citriną. Šis pratimas tave sugrąžina iš galvos į kūną, leidžia truputį nusiraminti. Tai paprastas pratimas, kai nerimas labai užpuola“, – sako psichoterapeutė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt