Istorijos

2021.09.18 07:00

Lietuvio karininko kepama duona laimėjo kartvelų širdis – lietuviškus miltus į Kaukazą plukdo jūra

Jurga Bakaitė, LRT.lt2021.09.18 07:00

Gali būti, tai – vienas labiausiai tiražuojamų Vyčio ženklų pasaulyje. Per parą lietuvio Arūno Meškausko vadovaujama kepykla Sakartvele iškepa 20 tonų duonos, ant kiekvieno gaminio logotipas su Vyčiu ir užrašas „Lietuviška kepykla“. „Mes savo duonai nenaudojame cukraus. Skonis net tikresnis – kaip tikros lietuviškos duonos“, – sako pašnekovas, į kepinius dedantis ir lietuviškus miltus, nors tenka laukti ne vieną savaitę, kol jie atplauks jūra.

Tikresnė nei Lietuvoje?

Lietuviškos duonos šiandien rastume kiekvienoje Sakartvelo parduotuvėje: sostinėje, pajūrio kurortuose, sunkiausiai pasiekiamuose kaimuose kalnuose.

„Tiesiog skani duona“, – sako pirkėja vienoje Tbilisio parduotuvėje. Ar ji žino, jog rankose laiko būtent lietuvišką gaminį? „Na taip, matau, parašyta – „Lietuviška kepykla“, – gūžteli pečiais.

Parduotuvėje dirbanti mergina paaiškina: Sakartvele manoma, jog lietuviška ruginė duona – tiesiog sveikesnė.

Sakartvelas – itin konservatyvi valstybė, vertinanti savo kulinarinį paveldą. Būtent skanų maistą mini ir dažnas čia apsilankęs lietuvis, o sotūs kvietinių miltų gaminiai, tokie kaip chačiapuriai ir šoti, tradicinė kartvelų duona, populiarūs ir Lietuvoje.

„Ruginės duonos Sakartvele nebuvo. Bet buvo [prisimenama], kad tarybiniais laikais buvo ta duona, kad mes vežėme, ragavome, degustacijas darėme“, – apie verslo pradžią pasakoja A. Meškauskas, atkeliavęs į Tbilisį 2003-iaisiais metais: tuo metu jis buvo kariškis ir stebėtojas ESBO misijoje.

Tiek daug cukraus, pašnekovo teigimu, prieš 17 metų duonoje nebuvo.

Duonos kepti atvyko jo dėdė, ilgametis kepėjas Ventoje – žinomame duonos krašte. Tačiau verslininkas prisimena, kad pirmasis lietuviškų kepinių prikrautas minivanas, išsiųstas į Gruzijos pajūrį, atgal grįžo pilnas.

„[Kartvelams] kmynai nepatinka, o mes tų kmynų net ant viršaus uždėdavome. Netinka tai, kad ruginė duona šlapia. Saulėgrąžos prigijo“, – apie tai, kaip lietuvišką duoną bandė pritaikyti kartvelų skoniui, pasakoja pašnekovas.

Verslininkas sako, kad, grįžęs į Lietuvą, sunkiai randa jam patinkančios duonos, priežastis – vis didėjantis cukraus kiekis duonos gaminiuose. Tiek daug cukraus, pašnekovo teigimu, prieš 17 metų duonoje nebuvo. Jis ragina pažvelgti į etiketes: kai kur cukraus kiekis siekia dešimtadalį gaminio sudėties, nors duona – tamsi, ruginė, taigi, iš pažiūros sveika.

„Mes savo duonai nenaudojame cukraus. Skonis net tikresnis, nei kur jūs valgote Lietuvoje daugumą duonos rūšių, – kaip tikros lietuviškos duonos. Mes kartais gauname kritikos, sako, Arūnai, tavo duona nelietuviška. Aš tada noriu pasakyti, kad atvirkščiai“, – apie pasikeitusius lietuvių įpročius pasakoja kepyklos savininkas. „Cukrus užmuša natūralų, tikrą skonį.“

Lietuviškus miltus verslininkas plukdo jūra – taip jie keliauja net pusantro mėnesio. A. Meškauskas atskleidžia, kad kartvelų širdis ir stalą užkariavusios duonos vien tik iš vietinių žaliavų kepti negalėtų.

„Aš apskritai kepčiau tik iš lietuviškų miltų ir vargo nematyčiau, bet jie yra brangūs, o šita rinka nepajėgi sumokėti tos kainos. <...> Mums tenka vežti jūra tris tūkstančius kilometrų, daryti lanką per Italiją, Graikiją“, – apie lietuviškos duonos kelią į Kaukazą pasakoja jis.

Kaip valgome liūdesį ir kas ta socialinė duona

A. Meškausko teigimu, lietuviški miltai nepalyginti kokybiškesni už vietinėje rinkoje dominuojančius rusiškus, kazachstanietiškus. Tačiau jie brangūs, todėl gamyboje tėra maždaug trečdalis.

Kepaliukas populiariausios lietuvio kepamos duonos mūsų lankytame prekybos centre kainuoja 1,95 lario, arba pusę euro. Identiška konkurentų duona kaina nusileidžia vos keliasdešimčia vietinių centų – tetrių.

Tie vos keli centai lemia, kad Arūno vadovaujama kepykla šalyje – ne pirma, o trečia pagal iškepamos duonos kiekį, sako pašnekovas. Pigius produktus siūlantys konkurentai iškepa maždaug 70 procentų visos Sakartvelo duonos.

„Jos kepa vietinį paprastą batoną, jis yra socialinė duona, labai pigi. Ten viskas dėl kainos ir nieko daugiau“, – sako pašnekovas.

Kyla grėsmė ir kulinariniam paveldui: prastėjantys miltai nepastebimai gadina itališkų picų, prancūziškų kruasanų skonį.

Jis priduria, kad prasta miltų, duonos kokybė – ne tik neturtingų valstybių problema, mat kviečių grūdai, gausėjant gyventojų skaičiui pasaulyje ir siekiant juos visus pamaitinti, buvo modifikuojami. Būtent dėl to sveiko maisto norintys žmonės vertina kur kas mažiau pakeistus speltos grūdus ir jų miltus.

A. Meškauskas įspėja, kad kyla grėsmė ir kulinariniam paveldui: prastėjantys miltai nepastebimai gadina itališkų picų, prancūziškų kruasanų skonį.

„Su kiekvienais metais tampa didžiuliu iššūkiu gauti tų kokybiškų miltų, kurie atitiktų parametrus, maistines savybes. Šiandien visame pasaulyje jie orientuoti į kiekybę, ypač kalbant apie ruginius miltus.

Mes stengiamės duonai duoti 5 galiojimo dienas, o socialinė duona galiojimo neduoda išvis. Visą tą liūdesį žmogus suvalgo iškart ir net nepastebi, ką suvalgo, galvoja, kad viskas gerai.

Pažiūrėkite, kiek per paskutinius 20 metų Žemėje padaugėjo žmonių. Keliais milijardais? Jiems visiems reikia pavalgyti. Ta kviečių, miltų rinka globali – Lietuva veža grūdus į Afriką, Rusija veža į Sakartvelą. Grūdas yra globali prekė, jos akcentas yra pamaitinti, ir ypač trečiosios šalys, tarp kurių, manau, yra ir Sakartvelas, Rusija, jos labai priklausomos. Duona yra socialinis produktas, jos kaina yra labai jautrus dalykas“, – apie kasdieninio produkto svarbą pasaulio ekonomikai pasakoja A. Meškauskas.

Pašnekovas prabyla ir apie tai, kaip žmonės prekybos centre renkasi pigiausias prekes. Pigiausia duona, anot jo, išsiskiria trumpiausiu galiojimo laiku.

„Ypač bėda vasarą, kada karšta. Mes stengiamės duonai duoti 5 galiojimo dienas, o socialinė duona galiojimo neduoda išvis. Visą tą liūdesį žmogus suvalgo iškart ir net nepastebi, ką suvalgo, galvoja, kad viskas gerai“, – sako A. Meškauskas. Jis teigia esantis tikras, jog prastos kokybės produktai neigiamai atsiliepia ir sveikatai.

Lietuvos vardas – ne burtažodis, eksportuoti pavyksta ne viską

Ypatingos kokybės, išskirtinės receptūros gaminiuose „Lietuviška kepykla“ naudoja tik lietuviškus miltus, tik su lietuvišku margarinu Sakartvele gaminamas ir vadinamasis prancūziškas batonas.

Viena iš tokių gaminių – duona „Vilnius“, išsiskirianti ir puošnia etikete. Tai, sako A. Meškauskas, yra jo paties mėgstamiausia duona. „Su kmynais. Kmynų čia nemėgsta, tai ji nelabai [populiari], bet ji man skaniausia“, – atskleidžia pašnekovas.

Patardavo, kad galbūt čia grubus, tiesmukiškas apipavidalinimas. Bet aš nesusidūriau, kad jis būtų nepriimtinas. Jis tikrai gana tiesmukiškas, be didelių fantazijų sukurtas: remiantis emocijomis, patriotiškumu.

Kompromisų lietuvis verslininkas sako nedaręs ir dėl Vyčio ženklo įmonės logotipe.

„Aš esu iš antros Nepriklausomos Lietuvos karininkų laidos. Man ryšys su Lietuva, su Vyčiu, su rugine duona... Net nebuvo alternatyvų, ką puoselėti, ką rodyti, kaip tapatinti, pristatyti Lietuvą. Dabar išplatinome Vytį po visą šalį ir jis prigijo, kaip ir įmonės pavadinimas – Lietuviška kepykla.

Buvo keli patarimai iš rinkodaros agentūrų keisti. Patardavo, kad galbūt čia grubus, tiesmukiškas apipavidalinimas. Bet aš nesusidūriau, kad jis būtų nepriimtinas. Jis tikrai gana tiesmukiškas, be didelių fantazijų sukurtas: remiantis emocijomis, patriotiškumu“, – atskleidžia pašnekovas.

Vis dėlto kalbėdamas apie tai, ar Lietuvos vardas gali padėti verslininkams Sakartvele, lietuvis lieka skeptiškas. To pavyzdys – lietuviškas alus, kurį įmonė taip pat bando čia parduoti. Verslininkas sako, kad populiaresnis nebent nealkoholinis lietuviškas alus, o likęs importas labiau simbolinis, alus gana brangus ir išperkamas dažniausiai čia gyvenančių lietuvių bendruomenės.

„Konkuruoji rinkoje: ar tai lietuviška, ar latviška, ar graikiška duona, ar su Vyčiu, ar be Vyčio, atėjusio įsigyti duonos žmogaus sprendime tai nedominuoja. Svarbiau kokybė, pastovumas, [kad būtų] sveika, kiti momentai“, – sako jis.

A. Meškauskas neabejoja, kad jo kepykla ims tiekti prekes į kitas Kaukazo valstybes: Azerbaidžaną, Armėniją. Bet šįmet planus sustabdė pandemija.

„Bus su Vyčiu vienareikšmiškai“, – apie ateities planus sako jis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt