Istorijos

2021.09.12 14:06

Londone Aurimas gyveno žvaigždės gyvenimą, o grįžęs į Kelmę įkūrė unikalias akordeonų dirbtuves

Kristina Kybartaitė, LRT.lt2021.09.12 14:06

Kelmiškis Aurimas Goris akordeono iš rankų nepaleido nuo pat mažens. Gyvendamas Londone ne tik mokė šiuo instrumentu groti kitus, bet ir gyveno tikrą žvaigždės gyvenimą, pasirodymus rengė dideliuose muzikos festivaliuose. Muzikos grupei išsiskirsčius, vaikinas grįžo į gimtąjį miestą ir čia pradėjo išskirtinį verslą: atidarė akordeonų taisyklą ir dabar klientų sulaukia iš visų šalies kampelių.

Jau trečius metus iš eilės portalo LRT.lt žurnalistai ir fotografai vasarą iškeliauja į žurnalistinę ekspediciją „Aplink Lietuvą“. Per šias įdomias keliones atrandama unikalių žmonių ir išskirtinių jų istorijų, kūrybiškų verslų ir aukštyn kojomis apverstų gyvenimų, įspūdingų muziejų ir gamtos perlų. Visomis šiomis istorijomis dalijamės su skaitytojais LRT.lt portale! Žinote vietą ar žmones, kuriuos turėtų aplankyti mūsų komanda? Rašykite pasiūlymus el. pašto adresu pasidalink@lrt.lt!

LRT.lt portalui Aurimas prisipažino, kad, nors akordeonu groti mokėsi nuo vaikystės, tai nebuvo jo pirmas pasirinkimas. Vaikiną labiau traukė gitara, tačiau gimtojoje Kelmėje to mokytis galimybės nebuvo.

„Mama pasiūlė akordeoną, sutikau, taip ir prasidėjo tas kelias“, – šypteli jis.

Jau tais laikais pašnekovas žinojo, kas yra akordeono meistravimas, žinojo, kaip atrodo instrumento vidus, tačiau užsimezgusi idėja pačiam juos taisyti ilgą laiką buvo nuošalyje. Baigęs mokyklą, dešimtmečiui jis išvyko į Angliją ir ten pradėjo tikrą muzikanto karjerą.

„Įstojau į Vakarų Londono universitetą. Išvažiavęs iš Lietuvos, vis dar norėjau studijuoti muziką, todėl studijavau muzikos atlikimą ir kompoziciją. Ir rinkausi daugiau modulių su vadyba“, – pasakoja Aurimas.

Pasak lietuvio, universitete jis buvo vienintelis akordeonistas, todėl iš studentų sulaukdavo siūlymų kartu groti įvairiuose ansambliuose.

Čia lietuvis ne tik studijavo, bet ir mokė akordeono meno kitus – turėjo savo modulį.

„Pačiam universitete dėsčiau tiems, kurie mokosi teatro. Jie neturėjo savo programos, tai buvo modulis, kur ateini ir tobulini žinias. Pasirenka akordeoną, nori išmokti, o aš tiesiog padedu išmokti tai, ko jiems reikia, – gal kokiam spektakliui išmokti pagroti ar panašiai“, – pasakoja vaikinas.

Iš pradžių grojome viename didžiausių Anglijoje Glastonberio festivalyje, ten mus pamatė ir pasiūlė įrašyti albumą. Jei įrašome albumą, mus pakviečia į Japoniją. Taip ir padarėm.

Užsienyje – garsaus muzikanto duona

Gyvendamas Londone Aurimas pradėjo ir tikrą žvaigždės karjerą. Dar prieš persikeldamas gyventi į šį didmiestį (iš pradžių vaikinas gyveno kitame mieste), gavo pasiūlymą susipažinti su muzikos grupe, kurioje galbūt galėtų groti.

„Susipažinau su ta grupe, ir jie pasiūlė, kad, kai atvažiuosiu į Londoną, galėtume groti kartu. Tai buvo geros žinios“, – prisimena jis ir sako, kad repeticijos prasidėjo tuoj pat. Į jas važiuodavo iš kitų miestų.

O štai, pagaliau apsigyvenus Londone, visai netrukus prasidėjo koncertai restoranuose, klubuose ir kitose vietose. Pašnekovas pasakoja, nors Anglijoje nėra tiek daug akordeono atlikėjų ir tai nėra labai pripažintas instrumentas, visada atrasdavo gerbėjų ir klausytojų.

Įvairiausio stiliaus muziką – nuo čigoniško folkloro iki roko – grojusi grupė „Barbarella' s bang, bang“ vien Anglijos sostine neapsiribojo. Pamažu juos ėmė kviesti pasirodyti ir užsienyje, nuo tada, kaip Aurimas pasakoja, prasidėjo tikras žvaigždės gyvenimas.

„Pradžioje grojome Londone, po truputį plėtėmės, ilgai netrukome, pradėjome važiuoti į užsienį, esame padarę kelis koncertinius turus“, – sako jis, o aukščiausiu karjeros tašku laiko kvietimą koncertinį turą surengti Japonijoje.

„Iš pradžių grojome viename didžiausių Anglijoje Glastonberio festivalyje, ten mus pamatė ir pasiūlė įrašyti albumą. Jei įrašome albumą, mus pakviečia į Japoniją. Taip ir padarėm. Japonijoje darėme koncertinius turus, būdavo ir trys koncertai per dieną. Grojome „Fuji Rock“ festivalyje.

Tuo metu tikriausiai ir patyrėme tikrą žvaigždės gyvenimą. Buvo labai daug darbo, bet kaifas. To ir siekėme. Buvom nesveikai pavargę, bet aplink turėjom labai daug gerbėjų, buvo žmonių, kurie per turą mus sekė nuolat. Ir vadyba mumis labai gerai rūpinosi. Mūsų net į tualetą vienų neišleisdavo, lydėdavo apsauga“, – pasakoja Aurimas.

Jis tikina, kad žvaigždžių liga grupė tikrai nesusirgo, o koncertuodami tiesiog džiaugėsi galimybe būti scenoje.

„Ne popsą grojome, mūsų muzika ganėtinai nišinė, o ir žmonės kitokie. Ant scenos, aišku, būdavo faina, tikrai jausdavome gerą energiją iš žmonių, bet pakeltos galvos tikrai nebuvo“, – juokiasi pašnekovas.

Iširus grupei – naujos karjeros perspektyvos

Pabaigęs universitetą, Aurimas kurį laiką toliau puoselėjo atlikėjo karjerą, dalyvavo įvairiuose projektuose. Vis dėlto, po turo Japonijoje grupės nariai pasuko skirtingais keliais. Anot jo, nariai tiesiog suprato, kad nori kitokių dalykų tiek iš muzikos, tiek iš karjeros.

Po išsiskyrimo su grupe, kai sprendžiau, ką veiksiu toliau, nutariau, kad rimčiau imsiu mokytis akordeono meistravimo.

„Nusprendžiau, kad pasiekiau tai, ko norėjau, pamačiau žvaigždės gyvenimą, daug keliavome“, – sako jis ir tikina, kad to visai nesigaili.

Mintis užsiimti akordeonų meistravimu, jų taisymu kirbėjo kurį laiką, todėl susiradęs kursus Italijoje, ilgai nedvejojo.

„Ten būdavo intensyvūs kursai, kur nuvažiuoji gerai savaitei arba dviem, gauni labai daug informacijos, tada grįžti ten, kur gyveni, ir mokaisi, praktikuojiesi. Po išsiskyrimo su grupe, kai sprendžiau, ką veiksiu toliau, nutariau rimčiau pasimokyti akordeono meistravimo.

Tęsiau kursus, pradėjau imti daug akordeonų iš visur, sakiau, kad taisysiu nemokamai, tik nupirkit man dildę, kelias medžiagas – taisysiu ir mokysiuosi“, – pasakoja Aurimas.

Taip jis pamažu pradėjo naują karjerą ir džiaugiasi, kad nuo grojimo per daug nenutolo.

„Po kursų supratau, kad tai nėra tiesiog loginių ir matematinių žinių reikalaujantis darbas. Tai irgi kaip meno forma, reikalaujanti kūrybiškumo ir išlavintų pojūčių. Ir apskritai bendro visų akordeono galimybių supratimo. Jaučiau, kad nuo grojimo ne taip daug ir nutolstu, nes reikia ir pagroti, ir išmėginti. O dar gauni įvairiausių akordeonų, kurių šiaip galbūt neįpirktum“, – juokiasi jis.

Kurti verslo grįžo į gimtinę

Aurimas prisimena, kad grįžti į Lietuvą ir kurti verslą paskatino galimybė parašyti projektą Užimtumo tarnybai ir gauti paramą reikiamai įrangai.

Jis sako, kad tai nebuvo taip paprasta – buvo ir skeptiškai žiūrinčių į šią idėją. Be to, rašant projektą, reikėjo įrodyti, kad Kelmei reikia tokios akordeonų taisyklos. Projekto rengimas užtruko apie metus.

Vis dėlto vaikinui pavyko – paaiškėjus, kad parama skiriama, jis nusprendė galutinai grįžti į Kelmę, ir dabar jo dirbtuvėlės veikia daugiau nei metus.

„Kelmė buvo pagal projektą, apie kitą miestą net ir negalvojau. Visi pas mane gali atvažiuoti, nereikia man būti kažkur, kad mane pasiektų būtent tą minutę. Atlikėjai vis tiek renkasi atvažiuoti, nesvarbu kur, svarbiausia, kad gerai būtų padaryta.

Kiek žinau, tokio tipo dirbtuvėlės yra vienintelės Lietuvoje. Gal yra mažesnių, arba tiesiog nežinau. Tie žmonės, pas kuriuos aš remontuodavausi, to darbo jau nebedirba. Ir iš kolegų girdžiu, kad nėra kur kitur nuvažiuoti.

Atvažiuoja iš visų Lietuvos kampelių, – džiaugiasi jis ir sako, kad taisyti savo instrumentų pas jį atvyksta ir žinomi šalies muzikantai. – Manau, dauguma, ką per televiziją esat matę, yra atvažiavę, kai kurie net ir po kelis kartus.“

Pašnekovas pasakoja, kad sutvarkyti instrumentą jam patiki ne tik atlikėjai, bet ir muzikos mokyklos, todėl veiklos tikrai netrūksta. Anot jo, instrumento taisymas užtrunka apie savaitę, kartais dvi. Vienu metu jis stengiasi turėti vieną du, retkarčiais tris akordeonus.

Tai, kad sulaukia didelės paklausos, Aurimo nestebina, mat tokių dirbtuvėlių Lietuvoje arba nėra išvis, arba labai nedaug.

„Kiek žinau, tokio tipo dirbtuvėlės – vienintelės Lietuvoje. Gal yra mažesnių, arba tiesiog nežinau. Tie žmonės, pas kuriuos aš remontuodavausi, to darbo jau nebedirba. Ir iš kolegų girdžiu, kad nėra kur kitur nuvažiuoti“, – pasakoja jis.

Scenos nesiilgi

Pašnekovas tikina, kad scenos gyvenimo jam kol kas netrūksta, o kartais dar tenka pagroti vietos reikšmės renginiuose ar saviems žmonėms.

Šiuo metu vaikinas sako susikoncentravęs ir visiškai atsidavęs meistrystei. Aurimas džiaugiasi augančiu verslu ir sako norintis jį puoselėti toliau.

Paklaustas apie ateities planus, pašnekovas kalba nedrąsiai, tačiau užsimena, kad galbūt kada nors veiklą ir išplės.

„Tolimoje ateityje visko gali būti. Galbūt atsidarys kelios dirbtuvėlės. Galbūt ir Vilniuj atsirasiu. Nesu įkalęs vinį, kad viskas – čia būsiu“, – šypteli kelmiškis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.