Istorijos

2021.07.06 12:26

Lietuvė-sirė Kristina Kaghdo: galimybė būti Lietuvos dalimi man – didžiulė privilegija

Giedrė Čiužaitė, LRT RADIJO laida „Keturi milijonai“, LRT.lt2021.07.06 12:26

Lietuvės ir siro šeimoje gimusi Kristina tikina neslepianti dėkingumo likimui, jog gali būti Lietuvos piliete ir Lietuvos dalimi, nepaisant to, kad pirmieji metai mūsų šalyje jai nebuvo lengvi. LRT RADIJUI moteris teigia, kad turėti lietuvišką pasą yra didžiulė privilegija, nors čia pat pripažįsta iš pradžių kaltinusi tėvus dėl persikraustymo ir pasikeitusios aplinkos.

Kristinos Kaghdo gyvenimo aprašyme prie gimtųjų kalbų nurodytos dvi: lietuvių ir reta tautiečio ausiai arabų kalba. Gimusi lietuvės ir siro šeimoje, vaikystę praleidusi Damaske ir paauglystės metais su šeima persikrausčiusi į Vilnių, vėliau Kristina baigė mokslus Prancūzijoje ir šiuo metu dirba Jordanijoje, Amane, su bendraminčiais įkurtame vaikų ir paauglių ugdymo centre.


Kristina sako jau pripratusi prie smalsių klausimų apie jos kilmę, kurią, be kita ko, išduoda ir pavardė. Moteris tikina, kad iš tėčio paveldėta pavardė klausimų kelia ir arabų šalyse sutiktiems žmonėms.

„Mano tėtis yra iš Sirijos, o mama lietuvė. Tėčio šeima yra kilusi nuo Kaukazo regiono. Dėl to Sirijoje ar arabų šalyse man taip pat tenka aiškinti savo pavardę, mat jinai nėra labai žinoma ir retai girdima“, – pasakoja K. Kaghdo.

1989 m. gimusi Kristina pirmąjį savo gyvenimo dešimtmetį augo Sirijoje. Ten baigta ir pradinė mokykla. Vėliau, tėvams persikėlus į Lietuvą, mergina sostinėje baigė Jono Basanavičiaus mokyklą. Pašnekovė prisimena, kad paauglystėje teko nemenkas iššūkis išmokti lietuvių kalbą.

„Tas etapas nuo 12-13 metų iki pat mokyklos pabaigos buvo labai intensyvus. Teko išmokti lietuvių kalbą. Ir ją reikėjo išmokti greitai, – tikina K. Kaghdo. – Tas pritapimas mokykloje taip pat nebuvo lengvas – nebuvo jokių integracijos programų, kuriomis vaikai dabar gali džiaugtis. Reikėjo tiesiog pačiai pritapti ir prisitaikyti prie mokyklos ritmo.“

Paaugliui pakeisti gyvenamąją vietą yra nemenkas iššūkis. Net ir mokyklą pakeisti tame pačiame mieste yra sunku. O štai Kristinai keitėsi absoliučiai viskas – ne tik mokykla, bet ir visiškai kitas kraštas, kultūra, aplinka.

„Buvo be galo sunku, jaučiausi visiškai kaip balta varna, – pripažįsta pašnekovė. – Tada dar neturėjau įgūdžių suprasti, kodėl man buvo taip sunku. Manau, kad ir mano bendraklasiams buvo keista. Kažkokia čia mergina atkeliavo juodaplaukė. Kaip su ja bendrauti? O mokyklos juk nebuvo tam pritaikytos. Nebuvo pasiruošimo kaip tam vaikui padėti nei iš personalo, nei iš administracijos, nei iš mokytojų pusės. Tikiuosi dabar yra geriau.“

Kristina pripažįsta iš pradžių kaltinusi tėvus dėl kardinaliai pasikeitusios aplinkos, tačiau dabar viską mato jau kitomis akimis. Mergina supranta, kad be Lietuvos pilietybės jos gyvenimas galėjo susiklostyti visai kitaip.

„Iš pradžių labai pykau ant tėvų, kad štai jie čia išsikraustė ir sugadino man gyvenimą. Tačiau dabar dėl to labai džiaugiuosi, nes suprantu, kad gyventi Lietuvoje ir galėti būti jos dalimi, Lietuvos piliete, man yra didžiulė privilegija. Dabar pagalvoju, kad, Sirijos revoliucijos kontekste, man nebereikėjo prašyti prieglobsčio. Dažnai apie tai pagalvoju.

Aš galėjau būti tas pats žmogus, tiesiog su kitu pasu, ir štai kažkuriuo metu gyvenime man būtų labai nepasisekę. Dėl to aš labai suvokiu tą savo privilegiją ir esu labai dėkinga gyvenimui, tėvams ir Lietuvai už galimybę būti jos dalimi. Jaučiuosi lietuve ir Lietuvos dalimi“, – sako Kristina Kaghdo.

Viso įdomaus pokalbio su Kristina apie Prancūzijoje baigtas studijas, darbą su vaikais ir Lietuvos kino festivaliams jos verčiamus filmus klausykitės radijo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.