Istorijos

2021.07.17 18:41

Prieš 5-erius metus į JAV atvykusi lietuvių pora tapo milijonieriais – amerikietiškąją svajonę įgyvendino įkūrę logistikos įmonę

LRT TELEVIZIJOS laida „(Ne)emigrantai“, LRT.lt2021.07.17 18:41

Čikagos lietuvių bendruomenėje – nauji, sėkmingi milijonieriai. Andrius ir Ieva Voveriai į JAV atvyko tik prieš 5-erius metus, o jaunai šeimai jau priklauso sparčiai auganti logistikos kompanija. Iš bazės viename iš Čikagos priemiesčių krovininiai automobiliai keliauja po visą Ameriką – nuo rytinės iki vakarinės pakrantės. 

A. Voveris apie Jungtines Valstijas svajojo dar jaunystėje, bet 1999 m. išvyko ne ten, o į Londoną – galimybių nebuvo. Per 16 čia praleistų metų sako pasiėmęs viską, ką galėjo.

„Pirmiausia, aišku, dirbau, kaip visi imigrantai. Vienas iš paskutinių darbų – keletą metų Londono metro inžinieriumi. Tada jau buvau pradėjęs investuoti į nekilnojamąjį turtą. Atsimenu, pats pirmas namas buvo Vetstoune, Londone, lietuvių širdyje. Buvo kaip investicinis namas, aš jį iškart išnuomojau, kad mokėtų už paskolą ir šiek tiek uždirbčiau iš nuomos. Mano vizija buvo pirkti namus ir šiek tiek iš to uždirbti pinigų“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „(Ne)emigrantai“ pasakojo A. Voveris.

(Ne)emigrantai. Amerikietišką svajonę įgyvendinusių Andriaus ir Ievos istorija bei telenoveliškasis Tomos gyvenimas Ispanijoje

Radęs verslo partnerių Andrius atidarė nuosavą namus nuomojančią ir parduodančią agentūrą, tad sekėsi gerai ir Jungtinė Karalystė jau buvo tapusi namais, jų palikti neketino. Tačiau visus planus sumaišė mylima moteris.

„Ji tuo metu gyveno Monake, trumpai sakant, ji atvažiavo pas mane į Londoną gyventi ir jai Londonas labai nepatiko. Buvo per didelis miestas, nes Londonas kaip Niujorkas – visi skuba, lekia, jai tas nepatiko. Atvažiavom kažkaip į Ameriką atostogų keliom dienom, jai labai patiko Čikaga. Aš kaip tik tuo metu turėjau žaliąją kortelę. Gal kokius 5 m. buvau susitvarkęs, bet niekada nenorėjau važiuot į Ameriką gyventi. Žmona sako: gal važiuojam, gal pabandom? Man ten labai patinka, žmonės tokie malonūs“, – lemtingą posūkį prisiminė A. Voveris.

Pasinaudoti laimėta žaliąja Amerikos kortele vyrą įkalbėjusi Ieva sako, kad Čikagą, ypač jos priemiesčius, ji įsimylėjo iš pirmo žvilgsnio. Ji pajuto, kad čia nori pasilikti ilgam.

„Mane taip sužavėjo tas laisvumas, tos didelės erdvės, plačios gatvės, didelės mašinos, dideli namai. Žmonės labai sužavėjo, kad yra tokie šilti. Aš praktiškai su visais kaimynais pasikalbu, žinau, ką jie veikia. Atsikraustėm, kaimynai ateina su dovanom, su pyragu, su vyno buteliu. Turbūt niekur kitur nerasi tokio dalyko“, – „(Ne)emigrantams“ sakė Ieva.

Parduoti Didžiojoje Britanijoje sukauptą turtą buvo pati lengviausia užduotis. Ieva pasakoja, kad sunkiausia jų istorijoje buvo susitvarkyti kalnus Amerikos migracijos dokumentų, tad tik visai neseniai Ieva pagaliau tapo visateise JAV gyventoja. Procesas užtruko 5-erius metus ir visai nesvarbu, kad ji ištekėjusi už teisėto žaliosios kortelės savininko.

O Andrius nuo pat pirmos dienos JAV buvo įsitikinęs, kad šioje šalyje jis taip pat užsiims nuosavu verslu, tačiau kokia linkme planas pakryps, neįsivaizdavo. Mintį, kad būtų verta pabandyti dirbti logistikos srityje, Andriui pamėtėjo tuo daug metų užsiimantys draugai. O kad viskas būtų paprasčiau, net pasisiūlė pabūti asmeniniais mokytojais.

Tam, kad užkariautum didžiulę Amerikos rinką, vien drąsos ir finansinių išteklių nepakanka, sako verslininkas ir priduria, kad didžiausias ginklas yra žinios, todėl jų jis iki šiol semiasi kiekvieną dieną.

„Verslą gali daryti bet kas, bet jeigu neturi žinių apie tą verslą, tai toli nenueisi, – įsitikinęs A. Voveris. – Reikia domėtis, skaityti. Aš ir dabar labai daug skaitau. Kiekvieną rytą 4–5 valandą keliuosi, skaitau knygas 2 valandas, paskui einu į dušą, pavalgau, kartais vaiką nuvežu į mokyklą, padedu su vaikais papusryčiauti Ievai, paskui važiuoju į darbą. Grįžęs po darbo irgi padedu su vaikais, visą laiką prieš miegą vėl 2 valandas skaitau, kai vaikai nueina miegot. Dabar esu pasinešęs klausyt. Klausyt yra greičiau. Perskaityt dviejų knygų per savaitę negalėčiau, bet klausyt – taip.“

Lietuvio įkurta logistikos įmonė tolygiai auga kiekvienais metais, apsukų nemažino ir prasidėjus pandemijai. Andrius sako, kad vežėjams Amerikoje jokia krize bent jau kol kas nekvepia.

„Dabar turim 150 sunkvežimių ir per 250 priekabų. Startavau gal su aštuoniais. Turėjau aštuonis sunkvežimius, paskui per pirmas dvi–tris savaites mano bankas patvirtino paskolą, galima sakyt, startavau su 20 sunkvežimių iš karto. Išsinuomojau mažą biurą, pasisamdžiau kelis žmones, taip ir startavom“, – pasakoja verslininkas.

Artimiausiuose Andriaus verslo planuose – didžiulė plėtra ir naujų darbuotojų paieškos. Aplink pagrindinį biuro pastatą jau stovi tik ką iš gamyklos atvykę naujutėliai vilkikai. Verslininkas teigia, kad Amerikoje surasti vilkikų vairuotojų yra itin sudėtinga užduotis, dėl jų aršiai kovoja konkurentų bendrovės. „Jaunimas šiais laikais nebenori vairuoti“, – aiškina jis.

„Jie nori dirbti IT, ką nors su kompiuteriais. Vairuotojų trūkumas Amerikoj tikrai, ypač per pandemiją, labai didelis. Kiekvieną vairuotoją bandai išsaugoti, stengiesi, kad jis kuo geriau jaustųsi tavo kompanijoj, jam padaryti patį geriausią servisą, kad jis neišeitų. Įvairiai pas mus uždirba. Gal nuo 1 500 per savaitę, ir 3 000 uždirba per savaitę. Priklauso nuo to, kiek mylių važiuoja. Vairuotojai tikrai uždirba. Geri vairuotojai uždirba po 10 000 dolerių per mėnesį“, – patikino Andrius.

Milijonieriais netampama dėl gražių akių, – pabrėžia Ieva. Ji gali patvirtinti, kad viskas, ką užsidirbo vyras, yra tikslingo, juodo darbo ir bemiegių naktų rezultatas. To darbo vaisiai – šeimos svajonių namas Čikagos pakraštyje. „Ne todėl, kad norime kam nors pasirodyti, jog esame turtingi, o todėl, kad visada planavome turėti didelę šeimą. Namas skirtas mūsų vaikams“, – sako šiuo metu trečio mažylio besilaukianti Ieva.

Prieš tai kelerius metus Monake gyvenusi Ieva džiaugiasi, kad Čikagoje pagaliau atrado save. Daug laiko su vaikais namuose praleidžianti moteris sparčiai ėmė populiarėti socialiniame tinkle „Instagram“.

„Pagrindinis dalykas, kas juos sudomino, buvo mano plaukai, – sako I. Voverė. – Aš viską pasakoju. Iš pradžių turėjau labai trumpus plaukus. Pasakojau, ką dariau, kiekvieną žingsnį, kad plaukai augtų, kad jie būtų sveiki. Sakau moterims, kad kiekviena gali tokius plaukus turėti. Nebūtinai tokio ilgio, bet bent jau sveikesnius, storesnius, gražesnius kiekviena moteris gali turėti. Kai moterys pradėjo laikytis mano patarimų, gaunu labai daug teigiamų laiškų.“

Moteris suprato, kad iš populiarumo internete taip pat galima užsidirbti. Ji stengiasi bendrauti su kiekvienu jai rašančiu gerbėju, taip pat plečia savo veiklą, pavyzdžiui, gamina savo vardo plaukų kosmetiką.

Visas pokalbis – LRT TELEVIZIJOS laidoje „(Ne)emigrantai“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.