Istorijos

2021.06.09 19:42

Baltarusijoje gimęs Vadimas gyvenimą susikūrė Lietuvoje: tai buvo tėčio svajonė

LRT PLIUS laida „Širdyje lietuvis“, LRT.lt2021.06.09 19:42

„Dabar mano namai čia – Lietuvoje“, – sako daugiau nei pusę gyvenimo mūsų šalyje praleidęs Vadimas. Tačiau gimė jis už beveik 200 kilometrų įsikūrusiame Gardine, Baltarusijoje. „Augau kaip paprastas baltarusis berniukas, kol tėtis nepradėjo įkalbinėti manęs kraustytis į Lietuvą“, – dabar juokiasi vertėjas.

Laidoje „Širdyje lietuvis“ Vadimas pasakojo, kad visa istorija prasidėjo nuo jo tėčio.

„Augo berniukas Rusijos glūdumoj, Altajaus krašte kažkur, ir tada sako: noriu važiuoti į Lietuvą, nes aš lietuvis. Nei jis kalbos moka, nei ką, ir vis tiek sužino, kad kažkur į Baltarusiją galima įstoti, yra kažkoks statybinis technikumas, tada ir išvaro. Tėvai nenorėjo, kad jis išvažiuotų, bet jis sako: viskas, aš užaugau, išvažiuoju studijuot kažkur prie Lietuvos. Ir išvažiavo“, – šypteli pašnekovas.

Vadimas į Lietuvą gyventi atvažiavo paskatintas tėvo: čia mano šeima ir namai, bet dalis širdies visada liks Baltarusijoje

Lietuvoje gimė ir augo Vadimo prosenelis. Kaip jis atsidūrė Rusijoje, niekas iki šiol tiksliai nežino. Ir nors nei Vadimo tėtis, nei jis pats jokio ryšio su proseneliu neturėjo, Lietuva tapo tarsi svajonių šalimi, žeme, kur būtinai reikėjo grįžti. Tiesa, dar sovietiniais metais iš Sibiro atsikraustęs Vadimo tėtis taip ir liko Baltarusijoje.

„Jis nepasiekė Lietuvos, bet vis tiek norėjo tos lietuvybės, Lietuvos. Ir susituokęs su baltaruse, su mano mama, kai aš augau, jis vis tiek kalbėjo, kad mes čia lietuviai, ir siūlė mokytis kartu lietuvių kalbos. Gardine, tam mieste, kur aš augau, atsirado tokia sekmadieninė mokyklėlė, atvažiuodavo mokytojai kas sekmadienį iš Druskininkų ir mokė vietinius lietuvius lietuvių kalbos“, – prisimena vyras.

Į lituanistinę mokyklą Vadimas atėjo kartu su tėčiu, o pirmus lietuviškus žodžius ištarė jau būdamas trylikos. Iki tol Lietuvoje jis net nebuvo lankęsis.

Pašnekovas sako iki šiol prisimenantis sovietinius lietuvių kalbos vadovėlius, iš kurių mokėsi gramatikos. Tada Vadimas dar nežinojo, kad tai ir yra jo kelio į Lietuvą pradžia.

„Ir dainas dainavom visokias lietuviškas, dainavau pradžioj dar pats nieko nesuprasdamas, bet man buvo įdomu mokytis keistos, nepažįstamos kalbos – tokia kaip egzotika, užsienis. Buvo labiau įdomu negu jausmas, kad aš čia prie šaknų savo grįžtu. Bet, susipažinęs su savo šeimos istorija daugiau, supratau, kad čia ir mano šaknys kartu, nes be to, kad esu baltarusis, šiek tiek esu ir lietuvis“, – kalbėjo jis.

Naujoji šeima Lietuvoje – mokyklos bendruomenė

Jau po dvejų metų Vadimas atsidūrė Lietuvoje ir ėmė mokytis Vilniaus lietuvių namuose. Mokykloje, kur susirenka vaikai iš 40-ies skirtingų pasaulio šalių. Kaip laidai „Širdyje lietuvis“ pasakojo Vilniaus lietuvių namų direktorius Gintautas Rudzinskas, kasmet naujokų čia apie 70, daugiau nei pusė jų lietuviškai nemoka nė žodžio.

„Atvažiuoja iš Azijos šalių, iš Lotynų Amerikos. Skirtingų temperamentų, skirtingo auklėjimo, o jie turi būti vienoje bendruomenėje, todėl jų adaptacija, 3–4 mėnesiai, būna gana sudėtingi. Kada jie turi priimti tam tikras taisykles, jie turi įprasti ir įeiti į naują bendruomenę su savo tradicijomis, su savo tvarka ir, matyt, ne mažiau svarbu, kad jie turi išmokti pasirūpinti savimi, nes didelės dalies mokinių tėvų nėra čia“, – pasakojo G. Rudzinskas.

Visiškai vienas Lietuvoje buvo ir Vadimas. Tėvai ir seneliai liko Baltarusijoje. Tačiau naująja jo šeima tapo mokyklos bendruomenė.

Lietuvių namuose Vadimas puikiai išmoko lietuviškai, o baigęs mokyklą gavo stipendiją čia ir studijuoti, pasirinko politikos mokslus, o tada gavo ir Lietuvos pilietybę. Tačiau sako, taip ir liko vienintelis šeimoje, kuriam Lietuva liko ne tik širdyje.

„Tėtis mokėsi, mokėsi, ir kurį laiką jis geriau mokėjo už mane, jis buvo labiau motyvuotas, jis čia ir lankėsi dažniau, jis turėjo planų persikraustyti į Lietuvą, bet paskui galiausiai vis dėlto pamatė, kad per sunku. Vis tiek jis jau buvo per daug suaugęs su Baltarusija, pamatė, kad sunku persiorientuoti, ir jis ne vienas gyvena, tai reikėjo taikytis ir prie kitų šeimos narių.

Tai galiausiai jis savo lietuvybę įgyvendino per mane ir jis pasiekė, kad aš persikraustyčiau į Lietuvą, išmokčiau lietuviškai, kad tapčiau tikras lietuvis“, – kalbėjo Vadimas.

Užsitraukė Baltarusijos valdžios nemalonę

Kai praėjusiais metais, po Baltarusijos prezidento rinkimų, šalyje kilo protestai, Vadimas įvykius sekė itin atidžiai. Juk ten vis dar gyvena jo tėvai ir seneliai. Jis buvo ir vienas iš daugiau nei 50 tūkstančių lietuvių, kurie, palaikydami baltarusius Lietuvoje, susijungė į Laisvės kelią.

„Negalėjau nestebėti, nesidomėti, atbudo tas santykis ir su Baltarusijos visuomene. Kurį laiką buvau nurašęs, galvojau, kad visai ne pakeliui man su ta visuomene. Pernykščiai protestai, kaip ir atbudimas baltarusių tautos, abejingų nepaliko nei manęs, nei daug ko Lietuvoje ir visam pasaulyje“, – dėstė laidos pašnekovas.

Pasak jo, tokia santvarka buvo viena iš priežasčių, kodėl jo tėtis norėjo, kad sūnus augtų demokratinėje Europos šalyje.

„Tai yra tas privalumas, kad čia yra daugiau laisvės. Savaime suprantama, aš ir Baltarusijoje būčiau dėl tos laisvės kovojęs ir dabar tikriausiai kur nors kalėjime sėdėčiau. Šiuo metu žvelgiant į šių metų įvykius Baltarusijoje lieka dalis širdies ir tenai. Aš nuolat stebiu procesus, kurie ten vyksta, ir negaliu būti abejingas“, – kalbėjo Vadimas.

Dabar vertėju Lietuvoje dirbantis Vadimas buvo užsitraukęs ir Baltarusijos valdžios nemalonę, kai itin aktyviai komentavo protestus šalyje po 2010-ųjų rinkimų, rengė protestus prie ambasados, rašė straipsnius ir dalijo interviu. Kurį laiką ne tik negalėjo nukeliauti pas Gardine gyvenančius gimines, bet ir dirbti savo tiesioginio darbo.

„Kai buvo klausymai dėl Astravo atominės elektrinės, kvietėsi vertėją iš Lietuvos, per vertimų biurą ieškojo vertėjo ir pasikvietė mane. Vertimų biuras pažinojo mane kaip vertėją ir pakvietė. Sakau, man gali neišduot vizos. Tada sako, ne, ne, tikrai duos, čia gi jie patys kviečia.

Padavėm dokumentus ir tada gaunam žinią, kad atsiprašom, negalim jūsų įleisti, nes jūs esat tokiam sąraše. Buvo labai keista situacija, bet aš tada jau įsitikinau, kad yra tie juodieji sąrašai ir manęs negali įleisti net ir norėdami“, – juokėsi Vadimas, o baigdamas pokalbį pridūrė, kad nors Lietuvoje gyvena ramų gyvenimą, čia turi šeimą ir namus, bet dalis širdies visada liks Baltarusijoje.

Plačiau – LRT PLIUS laidos „Širdyje lietuvis“ įraše.

Vadimas į Lietuvą gyventi atvažiavo paskatintas tėvo: čia mano šeima ir namai, bet dalis širdies visada liks Baltarusijoje
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.